Legendinio XX a. režisieriaus Andrejaus Tarkovskio asmeniniai archyvai Londone, "Sotheby's" aukcione, trečiadienį parduoti už 1,5 mln. svarų sterlingų (6,45 mln. litų). Juos įsigijo režisieriaus gimtojo regiono administracija.

18 minučių trukusią pirkėjų kovą, per kurią prieš aukcioną prognozuota archyvų kaina – 80–100 tūkst. svarų sterlingų (340–430 tūkst. litų) – smarkiai pakilo, laimėjo A.Tarkovskio gimtojo Ivanovo regiono, esančio į šiaurės rytus nuo Maskvos, administracija. Tai paskelbė "Sotheby's".

A.Tarkovskis, laikomas didžiu pasaulinės reikšmės kūrėju, mirė 1986-aisiais Paryžiuje, būdamas 54 metų, nuo plaučių vėžio.

Režisierius buvo priverstas išvykti į užsienį, nes metė iššūkį Sovietų Sąjungos ideologijai, pavyzdžiui, gindamas religines vertybes, kurios tiesiogiai prieštaravo oficialiam komunistinės imperijos ateizmui.

Jo 1967–1986 m. archyvai bus eksponuojami A.Tarkovskio muziejuje Jurjeveco mieste, kur autorius praleido savo vaikystę.

Kelių tūkstančių darbinių rankraščių, asmeninių nuotraukų, įrašų ir privačių dokumentų kolekcija leidžia naujai pažvelgti į A.Tarkovskio kino kūrimo techniką, asmeninį gyvenimą ir menines kovas tėvynėje.

Archyvuose, pavyzdžiui, yra laiško tuomečiam Sovietų Sąjungos lyderiui Leonidui Brežnevui juodraštis, kuriame A.Tarkovskis skundžiasi, kad jo filmai nepereina sovietinės cenzūros.

Kolekcijoje taip pat yra 32 garso juostos ir 13 minidiskų, kuriuose įrašyti interviu, taip pat unikalūs režisieriaus sąsiuviniai, kuriuose – jo filmų kadruotės.

"Nepaprastai džiaugiamės šia išsiskiriančia bendra suma, kurią pasiekė A.Tarkovskio archyvai", – sakė "Sotheby's" rankraščių skyriaus vadovas Stephenas Roe.

"Atkaklūs ir užsitęsę kainų siūlymai, kuriuos matėme, liudija tarptautinę šių archyvų svarbą. Tai buvo istorinis kino istorijos pardavimas. Jokia reikšminga medžiaga, susijusi su A.Tarkovskiu, anksčiau niekada nebuvo pasirodžiusi aukcione ir neatrodo, kad toks archyvas vėl pasirodys", – sakė jis.

Minimi archyvai, anot aukciono organizatorių, pasakoja "privačią istoriją režisieriaus, kuris padėjo padaryti kino istorijos perversmą ir buvo giriamas daugelio didžiausių pasaulio kino kūrėjų".

Po trijų studentiškų filmų A.Tarkovskis 1962 m. debiutavo su "Ivano vaikyste", o pasaulinį dėmesį pelnė antrąja juosta – 1969 m. "Andrejumi Rubliovu".

Didžiulio pripažinimo sulaukė jo 1972-ųjų "Soliaris", 1979-ųjų "Stalkeris" ir 1975-ųjų autobiografinis "Veidrodis", o išeivijoje 1983 m. pasirodė "Nostalgija".

Už "Soliarį" A.Tarkovskis pelnė Kanų Didįjį žiuri prizą – antrą pagal svarbą šio kino festivalio apdovanojimą. Tokiu pačiu apdovanojimu buvo įvertintas ir jo 1986 m. "Aukojimas" – filmas, kurį jis pastatė jau mirtinai sirgdamas vėžiu.

Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis naujienų agentūrai "Interfax" sakė norėjęs, kad minima "unikali nepaprastai svarbių dokumentų kolekcija" grįžtų į A.Tarkovskio tėvynę.

"Štai kodėl derėjausi su kai kuriais privačiais asmenimis, kurie galėjo pasiūlyti pinigų", – pridūrė jis.