JAV gyvenanti rašytojo Antano Škėmos duktė Kristina Snyder apkaltino Kauno nacionalinį dramos teatrą (KNDT) ir režisierių Joną Jurašą pažeidus autorines teises ir neleistinai pasielgus su jos tėvo romanu "Balta drobulė". KNDT direktorius Egidijus Stancikas tai vadina apmaudžia klaida ir tikisi pasiekti taiką.

Atsimušė į tylos sieną

Apie pretenzijas dėl esą jai priklausančių autorinių teisių į garsųjį A.Škėmos kūrinį JAV gyvenanti K.Snyder pranešė laišku Lietuvos ambasadoriui JAV Žygimantui Pavilioniui.

Laiške moteris teigia, kad nei KNDT, nei spektaklį režisavęs J.Jurašas nesikreipė į ją dėl kūrinio autorinių teisių.

"J.Jurašas niekada nesikreipė į mane dėl savo ketinimų ar prašydamas leidimo panaudoti kūrinį kaip pagrindą naujam darbui – tokio leidimo aš niekada nebūčiau davusi", – žiniasklaida vakar citavo A.Škėmos dukters laišką.

Komentuodami netikėtas naujienas iš JAV, teatro vadovai tikino sąmoningai nenorėję pažeisti jokių teisės aktų, mėginę susisiekti su K.Snyder.

"Ypatingai apmaudu, kad K.Snyder teigia nežinojusi apie knygos "Balta drobulė" inscenizacijos kūrimą", – teigė teatro atstovai. Esą J.Jurašas ir sceninės adaptacijos autorė Aušra Marija Sluckaitė dar romano inscenizacijos kūrimo pradžioje nesėkmingai bandė susisiekti su K.Snyder, tikėdamiesi naudingų patarimų ir pagalbos rengiant kuo tikslesnę knygos adaptaciją scenai.

Oficialiame KNDT pranešime primenama, kad pastaruoju metu per sezoną teatre pristatomos vidutiniškai 6–8 premjeros pagal skirtingų Lietuvos ir pasaulio autorių kūrinius. Per tiek metų teatras niekuomet nėra turėjęs jokių teisinių problemų dėl autorių teisių pažeidimo, nes visuomet viską siekė išspręsti profesionaliai ir atsakingai.

Apmaudi klaida

Teatro teigimu, dar tik rengiant spektaklį kreiptasi į Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą (LATGA-A) – siekta pasitikslinti dėl lietuvių autorių turtinių teisių mokėjimo tvarkos.

"Tuomet buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos autorių turtinių teisių galiojimas 70 metų po autoriaus mirties įgyvendinamas tik autoriams, kurie mirę 1968 m. ir vėliau. Lietuvių autoriams, kurie mirė anksčiau nei 1968 m., autorių turtinių teisių galiojimas yra 50 metų po jų mirties. Kaip žinia, Antanas Škėma žuvo 1961 m.", – sakoma vakar išplatintame KNDT pranešime.

Apmaudi klaida paaiškėjusi tik po spektaklio premjeros, pačiai A.Škėmos dukrai kreipusis į režisierių J.Jurašą. "Pasirodo, A.Škėma buvo ne Lietuvos, o JAV pilietis. Tai reiškia, kad šiuo atveju galioja kitas autorių turtinių teisių gynimo įstatymas, kuris užsienio autoriams yra įgyvendinamas 70 metų po autoriaus mirties", – rašoma KNDT pranešime.

Teatras, pripažindamas klaidą, savo iniciatyva praėjusių metų gruodžio 4 d. elektroniniu paštu kreipėsi į K.Snyder su atsiprašymu ir siūlymu pasirašyti jos teisininkų parengtą sutartį, pagal kurią bus išmokėtas autorinis atlyginimas nuo scenoje parodyto spektaklio pajamų. Atsakymo nesulaukė, o po kelių savaičių pasirodė jos jau anksčiau minėtas laiškas Lietuvos ambasadoriui JAV.

Pasirengę sumokėti

Teatro oficialiame pranešime akcentuojama, kad "spaudoje pasirodžiusiose recenzijose dažnai buvo pabrėžtas originalios knygos dvasios išlaikymas, pagarba autoriaus A.Škėmos minčiai ir ypatinga A.M.Sluckaitės bei režisieriaus J.Jurašo kūrybinė etika, pritaikant teatro scenai šį sudėtingos struktūros kūrinį".

KNDT vadovas vylėsi, kad su rašytojo dukra pavyks susitarti taikiai ir tikino siūlantis K.Snyde finansinį atlygį. "Kas priklauso, tas priklauso. Visiems mokame", – "Kauno dienai" sakė E.Stancikas.

Oficialiame KNDT pareiškime išsakoma nuostaba viešai išsakyta K.Snyder pozicija – bet kokiu atveju nesuteikti teatrui teisių į "Baltos drobulės" inscenizaciją. "Lietuvos kultūros gyvenimui šio vieno iškiliausių lietuvių literatūros veikalų pastatymo teatro scenoje, kurio ėmėsi profesionalūs ir plačiai pripažinti menininkai, atsisakymas būtų didelis praradimas. Taip pat romano atgimimas teatro scenoje yra puiki veikalo ir paties A.Škėmos idėjų sklaida, jo suaktualinimas šiandienėje visuomenėje ir netgi edukacija jaunam teatro žiūrovui", – apie spektaklio reikšmę kalbama pranešime.

Spektaklio nestabdys

LATGA-A Juridinio skyriaus vedėja Laura Baškevičienė teigė, kad pagal šalies įstatymus, autorinių teisių turėtojai iš kūrinių naudotojų per teismą gali reikalauti atlyginimo, kompensacijų ir net liautis rodžius spektaklį.

E.Stancikas tikino, kad spektaklis kol kas nebus stabdomas, jis bus rodomas ir toliau. "Nebent nepavyktų susitarti su K.Snyder", – sakė teatro vadovas.

LATGA-A tinklalapyje infomuojama, kad, norint inscenizuoti, adaptuoti kūrinį, kurio autorių teisės saugomos, kūrinio autoriui privaloma sumokėti 6 proc. nuo teatro pajamų, gautų pardavus bilietus.

Paklaustas, kiek gauta pajamų iš bilietų į "Baltąją drobulę", E.Stancikas sakė, kad brangiai kainavęs spektaklio pastatymas teatrui kol kas nėra atsipirkęs, nes rodomas tik nuo spalio 12 d.

Kitų kūrėjų patirtis

L.Baškevičienė prisiminė kelis skandalus dėl autoriaus teisų pažeidimo. 2010 m. miuziklą "Tadas Blinda" statę VšĮ "Kultūros vadybos projektai" be leidimo panaudojo Andriaus Mamontovo kūrinį.

Dėl susiklosčiusios situacijos šalys susitarė taikiai, ko nepavyko 2009-aisiais roko operos "Jėzus Kristus superžvaigždė" statytojams – įstaigoms "Kultūros vadybos projektai" ir "Centrinė kūrybos studija'".

Teismas šiuo atveju pripažino, kad lietuviai neturėjo leidimo Andrew Lloydo Webberio ir sero Timo Rice'o roko operą versti į lietuvių kalbą ir ją atlikti viešai, todėl pasirodymai buvo uždrausti.