Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė pasirašė meno vadovo prof. Stasio Domarko prašymą atleisti iš darbo, bet maestro dar davė laiko persigalvoti.

Trukdo pagarba

"Šiandien labai gerai jaučiuosi, nes nė vienu žodžiu ar veiksmu niekada neparodžiau šiam garbiam žmogui nepagarbos. Apie konkretų siūlymą išeiti nesu jam net užsiminusi", – vakar tvirtino teatro vadovė.

Kartu A.Žigaitytė pripažino, kad judviejų kūrybinis konfliktas tęsiasi nuo 2005-ųjų, kai ji laimėjo konkursą į Klaipėdos muzikinio teatro vadovo vietą. "Aš jį laimėjau su konkrečia teatro koncepcija. Mano kūrybinis moto – žinoti, ko nori, ir tai pagrįsti. O S.Domarkas nežvelgė į priekį. Jis gyvena šia diena. Betgi gyvenimas reikalauja ko kito, jis ir teatrui diktuoja didelį tempą. Maestro nenori suprasti mano kūrybinės strategijos, liko prie savo nuostatų. O aš savo teisumą įrodžiau teismo keliu grįždama į teatrą", – įsitikinusi teatro vadovė.

Ji neslėpė, kad dar 2006-aisiais parengė teatro restruktūrizacijos projektą, pagal kurį teatro meno vadovo etatas būtų panaikintas, bet atsirastų du teatro vadovo pavaduotojai administravimo ir ūkio reikalams. Meno klausimais A.Žigaitytė teigė pati turinti pakankamai kompetencijos, o patarti galinti ir teatro meno taryba.

"Šiame projekte S.Domarkui buvo numatytas dirigento etatas. Juokingiausia, kad visų trijų – abiejų pavaduotojų ir dirigento – atlyginimai būtų identiški. Bet restruktūrizacija dar neprasidėjo. Jai trukdo mano pagarba maestro S.Domarkui", – šypsojosi teatro vadovė.

Įsakymo dar nepasirašė

Ji suskaičiavo, kad šiemet maestro sirgo daugiau nei 200 dienų. "Suprantama, kad mums reikėjo ir jo spektaklius kažkam atiduoti, ir tam būti visuomet pasirengus, – pasakojo A.Žigaitytė. – Susitikome rugsėjo 8-ąją, kai grįžau po atostogų. Ilgai kalbėjomės. Jis man aiškino, kodėl nusprendė pasitraukti iš teatro. Aš jį įkalbinėjau pasilikti, nes dirigento etatas laisvas ir paruoštas jam. Bet antradienį radau ant stalo jo prašymą nuo rugsėjo 30-osios atleisti iš užimamų pareigų ir sumokėti septynių mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją. Tai būtų 16844 litai. Pagal įstatymą jam priklauso tik už penkis mėnesius. Krizė, dabar ir mums labai sunkus metas, bet sumokėsim, kiek maestro prašo."

A.Žigaitytė sakė trečiadienį pasirašiusi S.Domarko prašymą dėl atleidimo ir patikinusi jį, kad teatre visada yra laukiamas, nepaisant kūrybinių idėjų sankirtos. "Iš teatro jo niekas neveja. Įsakymo dėl atleidimo dar nepasirašiau. Jis dar turi laiko apsigalvoti ir atsiimti savo prašymą. Šį penktadienį dar gali atsiimti", – patikslino teatro vadovė.

Apsisprendė galutinai

Maestro S.Domarkas "Klaipėdai" tvirtino išeiti iš teatro apsisprendęs galutinai.

Interviu dienraščiui šiemet birželį jis išklojo savo argumentus ir išdėstė kritišką nuomonę apie dabartinę Klaipėdos muzikinio teatro veiklą, repertuaro politiką bei abejones, ar einama teisingu keliu. "Man kelia didelį susirūpinimą, kad nuo vieno žmogaus priklauso viso teatro ateitis. Išeinu dėl situacijos teatre ir dėl nelaimės, kuri jį užgriuvo, kai teatrui pradėjo vadovauti A.Žigaitytė", – vakar jau visai atvirai pareiškė S.Domarkas.

Jis neslėpė nuoskaudos, kad pastaruosius metus jautėsi vadovės ignoruojamas, buvo nušalintas nuo teatro politikos formavimo. "Mano įtaka teatrui dirbtiniu būdu buvo mažinama ir menkinama, su mano pasiūlymais ir nuomone nebuvo skaitomasi. Visąlaik jaučiau, kad buvo stengiamasi išeliminuoti mane iš kolektyvo veiklos ir sudaryti tokią opiniją, jog teatras be manęs kuo puikiausiai gali apsieiti", – kalbėjo su širdgėla maestro.

Anot jo, nėra to blogo, kad neišeitų į gera. Tą pačią dieną, kai apsisprendė išeiti iš teatro, sužinojo, kad yra pristatytas 2009-ųjų Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai. Maestro juokavo, kad gal trečias kartas nemeluos, nes per 42-ejus kūrybos metus jau dukart buvo pakliuvęs tarp pretendentų į šį prestižinį apdovanojimą. "Šiuokart nustebau ir ypač apsidžiaugiau, kad mano kandidatūrą iškėlė miestas ir Klaipėdos universiteto Menų fakultetas", – sakė S.Domarkas, Klaipėdos muzikiniame teatre dirbęs nuo 1993-iųjų, dešimtmetį jam vadovavęs, pastaruosius dvejus metus universitete profesoriavęs.

"Ką reiškia toks vadovės pasakymas, kad teatre aš visada laukiamas? – stebėjosi jis. – Kad galiu ateiti į spektaklius? Kaip žiūrovas? Jokių konkrečių pasiūlymų, tarkime, dirbti pagal sutartį – diriguoti ar statyti spektaklį – aš nesulaukiau. Taip, dirbčiau mielai, norėčiau ir galėčiau."

Dirigentas tvirtino be darbo pagal profesiją neliksiąs. "Manęs vis dar reikia ketvirti metai vykstančiam tarptautiniam Mykolo Oginskio muzikos festivaliui, esu jo iniciatorius ir meno vadovas, ir turiu visą likusį savo gyvenimą – darysiu su juo, ką noriu, – liūdnai šypsojosi S.Domarkas. – Jei Lietuvoje nebus ką veikti, važiuosiu į užsienį."