Pietryčių Azijos šalyje kaunietį nustebino, kad 70 procentų verslo valdo moterys, o vyras joms – tarsi pagalbinis įrankis

Trečius metus iš eilės Donatas Marius rudens pabaigą ir žiemą ketina praleisti Filipinuose. 35 metų „Gero kino“ projekto vadovas verslą nekomerciniais filmais pakeitė dar artimesniu širdžiai dalyku – kaitavimu. Nuo 11 metų buriavęs, o nuo 2001 metų kaituojantis vyras pietryčių Azijos šalyje dirba jėgos aitvarų instruktoriumi.

Jautėsi beveik dievu

„Filipinuose labai patiko, - 7107 salų šalies klimatą, žmones, maistą gyrė Donatas. – Ypač smagu gruodį-vasarį: puikus oras, palankus vėjas, gamta – kaip šokoladuko „Bounty“ reklamoje.“

Filipinuose IKO kursus baigęs kaunietis sudarė sutartį ir pradėjo bendradarbiauti su britu Glenu Parsonsu, jo kolega Vytis su drauge filipiniete egzotiškoje šalyje atidarė savo nedidelį kaitavimo centrą.

D.Marius svajoja aplankyti ir jėgos aitvarų meistrų pamėgtą Brazilijos miestelį Fortalezą ir Mikroneziją. Kol kas jis džiaugiasi Filipinais. „Palawan, Borakai, kur dažniausiai dirbu, - tarsi mažoji nuostabios Balio salos versija“, - sako Donatas.

Pasak aitvarų instruktoriaus, Borakai saloje tvarkingą namą su kondicionieriumi, palydovine antena parai pas žmones galima išsinuomoti už 15-20 dolerių. Didesnes ar dideles pajamas gaunantys turistai gyvena ir kelis šimtus ar daugiau dolerių kainuojančiuose viešbučiuose ar vilose.

„Baltasis - tarsi pusdievis, - pirmą kartą apsilankęs Azijoje Donatas pasijuto it inkstas taukuose. – Žinoma, jei nepriskaldysi malkų, elgsies draugiškai.“

Šeimos galva - moteris

Filipinuose jėgos aitvarų instruktorius atrado ryžius: juos skanavo saujomis ir jautėsi tarsi valgytų sveikatą. Vienintelėje krikščioniškoje Azijos šalyje vyrą labai nustebino dar vienas atradimas: daugumoje šeimų valdo moterys.

„Jos valdo 70 procentų verslo, dažnai vyras – tarsi pagalbinis įrankis, - šypsojosi Donatas, prisiminęs vieną pažįstamą labai turtingą šeimą, turinčią kelis namus ir žemės sklypų. – Keturios seserys valdo finansus, o savo vyrus siunčia atlikti fizinius darbus.“

2006 metų gruodį dažnai nuo liūčių ir gamtos stichijų kenčiančioje šalyje D.Marių užklupo 4 lygio taifūnas, kuris sunaikino kelis kaimelius. Kalbama, kad tuomet žuvo apie 100 žvejų.

„Išvakarėse pranešė apie artėjantį antrojo lygio taifūną. Jo akiai „apžiūrėjus“ apie 8 km ilgio ir 1 km pločio, Borakai oras staiga nurimo ir tuomet, kai visi buvo įsitikinę, kad grėsmė baigėsi, o žvejai pradėjo plukdyti laivelius iš vienos salos pusės į kitą, „akies uodega“ staiga pasisuko ir smogė dvigubai smarkiau - vėjo greitis buvo jau apie 55-60 metrų per sekundę“, - pasakojo Donatas.

Nukentėjo nuo vagių

„Tik parodyk, jog nori būti mylimas, - kalbėdamas apie filipinietes, šyptelėjo Donatas. Į egzotišką šalį jis keliauja su savo sužadėtine Vigita. – Turistas merginoms - tai bilietas išvažiuoti iš Filipinų. Šleikštus vaizdas, kai smarkiai pavytęs senis už parankės vedasi šešiolikmetę ar jaunesnę merginą.“

„Mano nugara jau verkia be filipiniečių masažo, - prisiminus už valandą 15-18 litų kainuojantį taškinį masažą D.Mariaus veidą pakeitė susižavėjimas. – Jie – tokio masažo meistrai. Iškart jaučiu gyvybinių funkcijų pagerėjimą.“

Manila, Sebu ir kiti apie 90 milijonų gyventojų turinčios šalies didmiesčiai lietuviui nekėlė žavesio savo netvarka, grūstimis, užterštu oru. Visiškai kitas vaizdas – turistų lankomuose kurortuose.

Tačiau po pirmosios kelionės D.Marius nepamiršo kartėlio, kai interneto kavinėje kažkas nugvelbė jo krepšį su pinigais, asmens dokumentais, vairuotojo pažymėjimu, fotoaparatu.

„Susirašinėjimas su Lietuva baigėsi liūdnai ir brangiai - tam užteko dešimties minučių interneto kavinėje. – Dabar visuomet dokumentus ir pinigus laikau seifuose. Mėnesiui – 10 litų, ir ramu.“

Paguoda ta, kad vagystė įvyko kelionės pradžioje. Teko vargti 5 savaites - į artimiausią ambasadą Tokijuje dokumentus, nuotraukas siuntė per visame pasaulyje gėlėmis prekiaujančią firmą. Filipiniečiai neturi savo pašto, juolab greitojo, o naudojasi korėjiečių paštu: būtent šios šalies turistų Filipinuose apsilanko daugiausiai.

Vietinė produkcija - pigi

„Ir su žvejais galima susikalbėti angliškai. Šia kalba kartais tarpusavyje bendrauja dideles ar vidutines pajamas gaunančios šeimos“, - stebėjosi buvusios Ispanijos kolonijos gyventojais Donatas.

Tačiau ispanai įskiepijo meilę krepšiniui. Krepšinio lankai įrengti net ant medžių kamienų, o naujausius ir geriausius, ypač maisto, produktus reklamuoja Filipinų krepšinio asociacijos žvaigždės. Vietos gamybos maistas, jūros gėrybės, gėrimai – labai pigūs. Alaus „San Migel“ buteliukas kainuoja apie 1,5-2 litus, tiek pat, kiek kubiečių romui “Havan club” prilygstantis filipiniečių romas „Tanduay“. Kilogramas milžiniškų tigrinių krevečių – apie 15-20 litų.

„Brangesnės - užsieniečių prekės, - D.Mariui didelį susižavėjimą kelia ne vietos maistas, bet Sebu mieste gaminami įvairiausio dizaino ir puikios kokybės pinti baldai: dar įvairesni ir pigesni nei tuo garsėjančioje Bali.“

Kaunietis su drauge keliavo ne per kelionių agentūrą. Pats viskuo rūpinosi ir už mėnesio gyvenimą apartamentuose, maistą, bilietus lėktuvu pirmyn ir atgal D.Marius išleido apie 5500 litų, įskaičiuojant net ir kitas išlaidas.

Mėgsta azartiškus lošimus

Filipiniečiai – labai religingi, savo šalį mylintis žmonės: kiekvienuose namuose daug religinės atributikos, Jėzaus, Marijos paveikslų, rožiniai, kryželiai, šventųjų figūrėlės kabo net ir iš JAV senųjų karo bazių džipų perdarytuose ir visuomeniniam transportui skirtuose džipniuose.

Jie ir nepaprastai azartiški: audringai stebi gaidžių kovas, žaidžia įvairiausiose loterijose.

„Ten egzistuoja nelegali, milijardine apyvarta garsėjanti loterija, - Donatas matė dokumentinį filmą apie šią loteriją, kai vargšai atiduoda paskutinius pinigus. – Net kaimeliuose yra vietos kasininkas, surenkantis pinigus. Tačiau laimima labai retai.“

Savotiškai avantiūrai lietuviai ryžosi nuostabioje Seco saloje: siaura it kanoja žvejų valtele išplaukė į atvirą vandenyną.

Kirminų atsisakė

„Balut!” – dažnai šūksniais reklamuojamo ir gatvėje parduodamo vietos delikateso D.Marius taip ir nesiryžo paragauti. Balut - kiaušinis, su paaugusiu, maždaug dviejų savaičių ančiuko embrionu. Prakirstame kiaušinyje matosi ančiukas su snapu, kauliukais, akytėmis: filipiniečiai jį valgo apipylę padažu.

Jis atsisakė ir gatvėje kepamų suraizgytų mėsos gabalėlių. Tam įtakos turėjo rytinis vaizdas prie jūros: po atoslūgio vietiniai vaikščioja pajūriu ir aštriais siaurais pagaliukais smeigę žemėn traukė keliolikos centimetrų ilgio piršto storumo kirminus.

Pakepinti ir pagardinti rausvu padažu kirminai pardavinėjami kiekvienoje gatvėje. Lietuvis nesiryžo paragauti ne tik ančiuko embriono, bet ir kirmino. Filipiniečiai stebėjosi, nes šie patiekalai – labai skanūs.