Daugiau nei prieš du dešimtmečius prasidėjusi improvizacijos era Lietuvoje tapo tramplinu tuomet dar jauniems aktoriams. A. Bružas prisiminė, kad patekimas į pirmąją laidą „Pagauk kampą“ jam prilygo didžiausiam stebuklui.
„Dabar sunku ir papasakoti. Tai buvo kaip kita dimensija. Dabar nusifilmavimas Holivude nesuteiktų tokio efekto. Tu vertintum, džiaugtumeisi, tau būtų stebuklas ir dabar, bet tada...“ – lygino Audrius.
Paklausus, kaip jam vieninteliam pavyko išlikti iš pirminio sąstato, Audrius pabrėžė, kad improvizacijoje svarbiausia – gebėjimas prisitaikyti. „Išlieka ne stipriausi, o tie, kurie labiausiai gali prisitaikyti. Improvizacijoje labai svarbu prisitaikyti: kas norėjo tęsti tą kūrybinį kelią, kas – ne. Man patinka, aš tęsiu“, – mintimis dalijosi aktorius A. Bružas.
Nors žiūrovams improvizacija atrodo kaip lengvas ir nuotaikingas žaidimas, aktoriai neslepia – už to slypi didžiulė įtampa. K. Glušajevas prisipažino, kad pradžioje į šį žanrą žiūrėjo net skeptiškai.
„Aš matydavau per televiziją, kad yra tokia veikla, kad žmonės tai daro, bet man labai nepatiko. Tiesiog erzindavo. Ką ten jie daro, kažką ten žvengia visi. Nerimta. Ir ypač, aišku, Audrius erzindavo. Ko jis čia vis toks linksmas, ko jis ten vis šypsosi. O po to jau paaiškėjo, kiek jam kainuodavo tą šypseną ir tą gerą nuotaiką kurti“, – atviravo Kirilas.
Dabar nusifilmavimas Holivude nesuteiktų tokio efekto.
Pats A. Bružas patvirtino, kad pradžioje krūvis būdavo labai didelis.
„Pasekmės – prieš jus. Sako gi: pažiūrėkite į žmogų ir suprasite, kaip jis nugyveno. Iš tikrųjų tai labai didelis adrenalino kiekis būdavo. Mes nuo pat ankstaus ryto pradėdavome filmuoti. Filmuodavome dvi laidas, paskui grįždavau namo trečią, ketvirtą dienos ir tiesiog atsijungdavau lovoje“, – pasakojo Audrius.
Paradoksalu, tačiau būtent improvizacija, anot M. Nedzinsko, tampa vieta, kurioje jie gali pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių.
„Yra dar ir gyvenimas. Jis išvargina tiek, kad improvizacijose tikrai būna, kad pailsi dažniausiai“, – šypsojosi Martynas.
Kalbėdami apie meistriškumą, aktoriai pabrėžė, kad improvizacijoje baltas lapas yra pagrindinis darbo įrankis.
„Visą laiką esi su baltu lapu. Čia nėra užduoties išmokti kuo daugiau scenarijų ir juos pritaikyti. Užduotis – kuo dažniau, atsidūrus baltame lape, ant jo kažką pradėti rašyti čia ir dabar“, – aiškino K. Glušajevas.
Laidos metu trijulė dalijosi ir neįtikėtinomis istorijomis apie savo pasirodymus. Paklausti apie mažiausią auditoriją, kuriai teko vaidinti, Kirilas užsiminė apie improvizaciją dviem bobutėms ant suoliuko.
„Mes jas informavome. Atsiprašėme, kad trukdome – jos sėdėjo savo įprastoje rutinoje ir norėjo ten pailsėti. O mes atsiprašėme ir sakome: jeigu nieko prieš, atsisukite, mes paimprovizuosime jums. Jos ir atsisuko“, – pasakojo A. Bružas.
Daugiau atvirų pasakojimų apie improvizacijos užkulisius ir 20 metų trunkantį „džiazą“ – laidoje „Šeškinės 20“ šį trečiadienio vakarą, 20 val., per LNK.
Naujausi komentarai