Galbūt ir nebūtų jos susikūrusios, jei ne vaikų dienos centro veikla. „Vaikų dienos centre vaikai mokomi išeiti iš savo komforto zonos, o kaimo vaikams to labai reikia – jie ne tokie drąsūs kaip vaikai miestuose“, – sako Dovilė.

Iš mažo Raguvėlės kaimo kilusios merginos vaikystėje nekūrė didelių ateities planų – manė, kad joms kitoks gyvenimas, nei matė aplinkui, nepasiekiamas. Tačiau galimybė lankyti vaikų dienos centrą jų mąstymą visiškai pakeitė, o išpildytas noras įrašyti dainą paskatino drąsiau svajoti apie ateitį už jų mažo kaimelio ribų.

„Vaikų dienos centre mus aplankydavo nemažai svečių. Kartą vienas jų manęs paklausė, ko aš norėčiau. Pati nesuprantu, iš kur kilo toks noras, bet pasakiau, kad noriu įrašyti dainą. Ir štai, vieną dieną atvyko automobilis ir mus su sese nuvežė į tikrą įrašų studiją. Tuo metu buvome paauglės ir šis įvykis pakeitė mūsų mąstyseną. Pradėjome galvoti, kad viskas yra įmanoma, tereikia drąsiau svajoti ir nebijoti prasitarti apie savo svajones. Manau, tą supranta ir kiti vaikų dienos centrus lankantys vaikai“, – pirmus žingsnius svajonės link prisimena Dovilė.

Vaikų dienos centras mažuose kaimeliuose yra vienintelė vieta vaikams, kur jie gali būti savimi.

Muzika dvynes lydėjo nuo vaikystės – mama vakarais brazdindavo gitara ir dainuodavo savo kurtas dainas.

„Mes su sese įsliūkindavome pas ją į kambariuką, norėdamos pasiklausyti, ką ji dainuoja, bandydavome ir pačios kartu dainuoti. O kai nuėjome į vaikų dienos centrą, ten jau dainuodavome ne mažame kambarėlyje, o į centrą atvykusiems svečiams. Tai ugdė mūsų kūrybiškumą ir padėjo įgyti drąsos parodyti savo talentą“, – pasakoja Dovilė.

„Kaimo vaikai ne tokie drąsūs kaip miesto vaikai“

Mergina pastebi, kad kaime augantiems vaikams labai reikia erdvės, kur jie galėtų būti savimi, kur jais tikėtų ir padėtų patiems pasitikėti savimi. Sunkiai gyvenančiose šeimose augantys vaikai neturi didelių tikslų gyvenime, jie ne tokie drąsūs, stinga motyvacijos ir pasitikėjimo. Nepadeda ir tai, kad neretai ir šeimose šie vaikai nesulaukia palaikymo.

Organizatorių nuotr.

„Vaikų dienos centras mažuose kaimeliuose yra vienintelė vieta vaikams, kur jie gali būti savimi. O to jiems labai reikia. Pabuvusi Vilniuje pamačiau, kad čia vaikai viską žino, viskuo domisi, viską supranta, o kaime vaikai taip plačiai nežiūri, jie ne tokie drąsūs ir smalsūs. Todėl labai svarbu mokyti juos išeiti iš savo komforto zonos, daryti dalykus, kurie galbūt kelia baimę. Štai vienas vaikinas, kurio šeima sunkiai vertėsi, įstojo į muzikos mokyklą ir dabar susiejo savo gyvenimą su muzika, siekia savo tikslų. Vaikų dienos centras prisidėjo ir prie jo sėkmės istorijos“, – pasakoja Raguvėlės vaikų dienos centrą lankiusi Dovilė.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“, kuruojančios 49 vaikų dienos centrų tinklą Lietuvoje, vadovė Rasa Dičpetrienė prideda, kad vienas iš dienos centrų tikslų yra parodyti vaikams kitokio gyvenimo galimybę.

„Vaikai mokosi iš pavyzdžio: ką jie mato aplink save, tokie jie ir bus. Ir kuo labiau vaikų dienos centre mes praplečiame tą matymą, tuo daugiau šansų, kad vaikas užaugs ir stipresnis, ir įvairiapusiškesnis, ir labiau savimi pasitikintis. Dienos centras tokiems vaikams yra kaip antri namai – čia jie turi galimybę stotis ant kojų ir patys kabintis į gyvenimą“, – sako R. Dičpetrienė.

Vaikų talentus riboja ir skurdas

„Gelbėkit vaikus“ organizacijos vadovė pabrėžia, kad nebūtinai tik socialinių problemų turinčių šeimų vaikams reikia padėti. Kartais vaikų svajones ir galimybes gyvenime riboja skurdo šešėlis.

„Mūsų žymiosios dvynukės yra nuostabus pavyzdys, kaip mes, kaip organizacija, galime padėti ugdyti vaikų gabumus. Kartais pati šeima to negali daryti tiesiog dėl skurdo. Juk kiekvienas būrelis kainuoja. Net jeigu jis ir nemokamas, kainuoja jam reikalingos priemonės – ar muzikos instrumentas, ar futbolo uniforma, kurią dar ir dažnai keisti reikės. Tėvai neturi finansinių galimybių to suteikti, o dienos centre vaikas patenka į bendruomenę, kuri, padedant rėmėjams ir žmonėms, gali tam vaikui parūpinti muzikos instrumentą ar kitą gabumui ugdyti reikalingą priemonę. Tada vaikas gauna galimybę atsiskleisti visu grožiu“, – kaip auginami talentai pasakoja „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

Save atrado Jausmučių pasaulyje

Dovilės ir Jovilės muzikinis kelias, prasidėjęs įrašyta daina, jas atvedė į unikalų savo sukurtą Jausmučių pasaulį. Tai muzikinės teatralizuotos internetinės laidelės vaikams apie Jausmučius Taigi ir Wow. Kaip pasakoja dvynės, Jausmučiai gyvena sapnų pasaulyje, o jų vienintelis kontaktas su žeme – skrynelė. Kiekvienoje laidelėje Jausmučiai skrynelėje randa vis kitą žemišką daiktą, apie kurį pasakoja ir kviečia vaikus mokytis kartu.

„Jausmučių pasaulis gimė, kai susirgau inkstų liga ir turėjau daug laisvo laiko. Kartu su Jovile jautėme, kad galime užpildyti laidelių vaikams nišą, nes nuo vaikystės mėgome dainuoti, keisti balsus į įvairių vaikiškų personažų. Be to, anksčiau esame sakiusios, kad norėtume įrašyti daineles vaikams. Taip ir gimė mūsų internetinės laidelės apie Jausmučius, su kuriais vaikai gali kartu ir dainuoti, ir mokytis. Norime parodyti vaikams, kad tai, kas atrodo nerealu, iš tikrųjų gali būti tikra“, – pasakoja Dovilė.

Svajonę dainuoti dvynės išpildė ir sėkmingais pasirodymais muzikiniuose projektuose „Lietuvos balsas“ bei „Du balsai – viena širdis“. „Sakome, kad reikia naudotis gyveno progomis – senatvėje bus ką prisiminti“, – šypsosi Dovilė. Tačiau tuo svajonės nesibaigia. Vienas iš Dovilės tikslų – pakeliauti po pasaulį. Netrukus ir jis pradės pildytis – nuo sausio mergina pradės savanoriauti Portugalijoje. Jovilė šiuo metu savanoriauja Ispanijoje. Jau neturėtų stebinti, kad ir noras keliauti užgimė Raguvėlės vaikų dienos centre.