Vis dėlto, palikti gimtosios šalies menininkas neketina – juk vargu ar po intensyvių beveik trisdešimties kūrybos metų jis galėtų sustoti ir gyventi vien dėl savęs.
Nors J. Statkevičius nevengia kritiškai pasisakyti apie tautiečius, savo kolekcijų pristatymams renka didžiausias sales, į kurias darda ne tik Vilnius ar Kaunas. Daugybė gerbėjų ir smalsautojų vyksta žiūrėti žmogaus, kuris, kaip pats prisipažįsta, tautai nuolatos spardo užpakalį. O kiti siekia pamatyti reiškinį, kokio Lietuvoje dar vis nepavyksta pralenkti nė vienam mados profesionalui.
„Aš visada užaštrinu, bet verčiu žmones pasitempti. Įspiriu į užpakalį, tada žmogus supranta, kad gal geriau [apsirengti] paprasčiau, bet kukliau. Seniau galėjai pasakyti: pažiūrėkit į „Dior“ ar „Chanel“, kokie pavyzdžiai, pabandykit surasti pigesnius tokius variantus. Dabar aš negaliu pasakyti pavyzdžio [kaip rengtis], dabar reikia turėti intuiciją, kažką galvoje susidėti ir suprasti. Dėkite mažiau šiukšlių ant savęs. Negaliu duoti kitokio recepto“, – tvirtina menininkas.
Priešų nelaimei, aš niekur nevažiuoju. Tegul laukia, kol išvažiuosiu.
Dizainerio gerbėjai puikiai žino, kad dar visai neseniai jis pagrasindavo išvyksiąs iš Lietuvos. Neslepia tikrai svarstęs apsigyventi kitur, nesigręžioti atgal ir nesiklausyti jį vis dar pasivejančių kalbų ir apkalbų. Tačiau paklaustas apie anuometinius ketinimus, J. Statkevičius dabar jau šneka kitaip. Juk vargu ar po intensyvių beveik trisdešimties kūrybos metų jis galėtų sustoti ir ramiai gyventi tyliame užutekyje vien dėl savęs.
„Priešų nelaimei, aš niekur nevažiuoju. Tegul laukia, kol išvažiuosiu. Gal taip niekad neįvyks, bet atsarginį planą, žinoma, turiu. Čia kaip ir su madomis. Jei nusibosta mados, einu į teatrą, jei pabosta teatras – grįžtu į madas. Turiu atsarginį variantą, bet negaliu dabar išvažiuoti, kad ir norėtumėt. Nes kitais metais – didžiulis dalykas: trisdešimt metų, kaip dirbu šioje srityje ir asmeninis jubiliejus“, – kalba dizaineris.
Naujausi komentarai