Kristina Kekytė jau spėjo tapti Baltijos šalių čempione jėgos aitvarų maratono ir laisvo stiliaus rungtyse, vadovauja vandens sporto centro "X-PRO" Klaipėdos padaliniui, į kurį kelią mina ekstremaliomis vadinamų sporto šakų garbintojai.

Apie, atrodytų, įspūdingus salto sporte ir karjeroje ji kalba be patoso: "Jei atrandi savo gyvenimo aistrą, tai natūraliai pakeičia viską – laiko planavimą, atostogų kryptis, draugus, netgi tinklalapį, kurį pirmiausia atsiverti rytą. Mano diena visuomet prasideda peržvelgiant orų prognozę".

Vėjas "plauna" smegenis

Kur glūdi jėgos aitvarų magija, K.Kekytė senokai išsiaiškino.
"Sudedamosios šio sporto dalys – gamta, vėjas, šiek tiek neprognozuojamų dalykų. "Veža" ir suvokimas, kad vaikštai virš vandens... Nėra jokių variklių burzgimo, benzino kvapo. Tiesiog susilieji su jūra, vėju ir saule. Potyriai absoliučiai "išplauna" smegenis.  Išlipusi iš vandens kartais netgi pamiršdavau reikalus, telefono skambučius, kuriuos būdavau suplanavusi. Dvejus metus kasnakt sapnuodavau jėgos aitvarą. Tik dabar aistros truputį aprimo", – šypsojosi mergina.

26 metų klaipėdietė savo patirtis turi su kuo palyginti – anksčiau šoko, dešimt metų paskyrė tekvondo sportui, kuris jai atnešė Europos vicečempionės medalį. "Jėgos aitvarai – visai kitokio pobūdžio fizinis aktyvumas. Kartais pas "X-PRO" instruktorius ateina akivaizdžiai rūpesčių ir rutinos išvarginti žmonės. Jei jėgos aitvarai "užkabina", jau po vienos pamokos naujokai grįžta su kibirkštėle akyse", – pasakojo mergina.

Rizika – geidžiamas prieskonis

K.Kekytei prieš ketverius metus teko su draugu bėgti iš Maldyvų salų nuo Aziją užgriuvusio cunamio bangos, tačiau išgyventas siaubas nevirto vandens fobija. "Apie mirtį galima daug filosofuoti, tačiau mano išvada paprasta – džiaukis kiekviena akimirka! Prisimindama cunamį nejaučiu baimės. Nedaugeliui gyvenime pavyksta pamatyti tokį reiškinį ir dar išlipti sausam", – džiaugėsi klaipėdietė.

Mergina neslepia savo polinkio rizikuoti ir to, kad apetitas adrenalinui "auga bevalgant".
"Kartais, kai nulekiu po darbo su jėgos aitvaru prie jūros, jausmas toks, lyg būčiau šunelį išvedusi pasivaikščioti – tiesiog niekas nebekelia streso. Išsivysčius įgūdžiams viskas tampa aišku, todėl dievinu tokias oro sąlygas, kai norint plaukti reikia daug ištvermės ir patirties. Visa kita – tiesiog sportas, kuris man prilygsta maistui. Jei nevalgysi, paprasčiausiai numirsi", – nusijuokė Kristina.

Futbolas – pavojingesnis

"X-PRO" padalinio vadovė tvirtino, kad jėgos aitvarų sportą ekstremaliu ji vadintų tik su tam tikromis išlygomis, nes įranga tampa vis saugesnė, greičiau perprantama ir lengviau valdoma. "Jėgos aitvarai, manyčiau, tampa tiesiog įdomiu laisvalaikio sportu. Mūsiškiai dažniausiai patiria traumų ant kranto – žaisdami krepšinį arba futbolą. Jei vandenyje elgiamasi pagal visas taisykles, sunkiai tikėtina, kad kas nors bloga galėtų nutikti. Kreivai žiūrime į savamokslius, besielgiančius lengvabūdiškai ir nesuvokiančius, kokį pavojų kelia sau ir aplinkiniams", – aiškino pašnekovė.

Kiek tautiečių skraido virš vandens su jėgos aitvarais ir kiek naujokų per metus papildo senbuvių gretas, anot K.Kekytės, sukti galvos neverta.

"Šis sportas tapo prieinamas ir pypliui, ir senjorui. Su instruktoriumi pagrindų galima išmokti vos per kelias valandas. Tebūnie tai "popsas", tačiau kiekvienam jis suteikia daugybę gerų emocijų".

Pagerbtos tarp vyrų

Klaipėdietė negailėjo pagyrų su jėgos aitvarais susidraugauti užsimojusioms merginoms ir moterims.

"Manau, jos greičiau "pagauna" įrangos valdymo subtilybes. Moterys tiesiog galvoja, ką daro, kai vyrai skuba demonstruoti savo jėgą", – šypsojosi K.Kekytė.
Bendraudama su sportuojančiais vyrais ji pati tvirtino niekuomet nepatyrusi diskriminacijos apraiškų.

"Viskas atvirkščiai. Nors moterų gretos auga, šioje srityje vis dar esame mažuma, todėl pagarbos ir nuolaidumo mums tikrai nestinga. Neretai jėgos aitvarų griebiasi sportuojančių vyrų žmonos, draugės, kurioms tiesiog atsibosta laukti savo mylimųjų ant kranto".

Nestigo avantiūrizmo

Kartais pasigirstančios replikos esą jėgos aitvarai yra vadinamojo "auksinio" jaunimo užsiėmimas, K.Kekytei atrodo laužtos iš piršto.

"Kai pati pradėjau sportuoti, turėjau nulį litų kišenėje, tačiau supratau, kad trejus metus generuojamą norą vieną dieną tiesiog privalu materializuoti. Kad įsigyčiau įrangą, žygiavau į banką paskolos. Ir man pavyko", – dalijosi savo patirtimi mergina.
"X-PRO" padalinio vadovė tvirtino susidurianti su žmonėmis, kurie įgyvendina savo svajones, nors atlyginimai – gan kuklūs: "Bendraminčiai susitaupo pinigų, ieško būdų, kaip susikomplektuoti įrangą pigiau. Finansiniai dalykai pasidaro antraeiliai, jei žmogus įgyja pomėgį visam gyvenimui".

Laukia snieglentė

Savąjį jėgos aitvarų sezoną lietuviškame pajūryje K.Kekytė jau uždarė spalio pabaigoje, tačiau kai kurie sportininkai ir lapkritį galynėjasi su stichijomis. "Šalčio pojūtis – individualus dalykas. Kita vertus, jei turi tinkamą aprangą, o vanduo yra neužšalęs, gali sportuoti visus metus. Klimatas šyla, vėjai Klaipėdoje stiprūs – ko dar norėti?", – juokėsi mergina.

Ji pati žiemą mieliau su jėgos aitvaru lekia užšokusi ant snieglentės. "Jei gamta nepašykšti baltojo grožio, vyksta kursai – ant pievų, vietinės reikšmės oro uostų teritorijose. Klaipėdiečiai lekia su jėgos aitvarais ant užšalusių Kuršių marių. Norintys pakeisti aplinką traukia į kalnus "pasidraskyti", – vardijo Kristina.
"X-PRO" padalinio vadovė pažymėjo, kad jėgos aitvarais neretai susižavi žmonės, pirmiau ėmęsi snieglenčių sporto: "Pojūtis panašus. Lieka tik suvokti vėją".

Brazilijos vėjai užbūrė

Merginos akys sužimba prakalbus apie Braziliją. Dangiško grožio paplūdimiai ir visuomet jėgos aitvarams palankus vėjas sugriovė ankstesnę nuostatą niekuomet negrįžti į tą pačią vietą. Du kartus jau pabuvojusi egzotiškoje šalyje mergina svajoja ir vėl ją aplankyti, kai Klaipėdą sukaustys šalčiai.

"Nors daugeliui šiauriečių sportininkų hidrokostiumas yra tapęs antrąja oda, neapsakomas jausmas iš jo išsinerti. Turi vienus šortus, paplūdimio šlepetes – esi dievas Brazilijos pliaže! Ten susidaro įspūdis, kad aptikai vietą, kurioje niekuomet nemirtum iš bado ar šalčio. Netgi praleidus visą mėnesį besilepinant šiluma ir nuostabia gamta trykšta ašara, kai tenka krautis lagaminus", – prisipažino K.Kekytė.

Kiek kainuoja jėgos aitvarų sportas?

– Kursai su instruktoriumi. 1 valanda – 150 litų. (Norint išmokti savarankiškai plaukti reikia 4–5 valandų).

– Inventorius. 3–7 tūkst. litų

– Kelionės. 1 savaitė Rodo saloje Graikijoje – 1500–2000 litų (nuo gegužės mėnesio visą vasarą); 1 savaitė Egipte 1500–2000 (rudenį ir pavasarį); 1 savaitė kalnuose Austrijoje arba Italijoje – 1500–2000 litų; 2 savaitės Brazilijoje įskaitant kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, automobilio nuomos išlaidas – 6000–7000 litų.
"Kartais, kai nulekiu su jėgos aitvaru prie jūros, jausmas toks, lyg šunelį būčiau išvedusi pasivaikščioti – tiesiog niekas nebekelia streso.

Triukai: svaiginantys salto priverčia širdį plakti stipriau, o mąstyti – šviesiau.