– Kaip Austrija pasitinka „Euroviziją“?
– Atmosfera labai nebloga. Atvykus čia pirmosiomis dienomis viskas buvo gerai, o vėliau susidūrėme su didžiule audra – buvo evakuotas „Eurovizijos“ miestelis.
Praėjusiais metais, kai laimėjo Austrija, galvojome, kad beveik niekas nugalėtojo nepasitiko oro uoste. Manėme, kad austrams bus visiškai vienodai ir „Eurovizija“ nebus tinkamai paruošta. Tačiau nieko panašaus. Organizatoriai tikrai dosnūs, dalija įvairias dovanas atvykusiems turistams, žurnalistams. Žiniasklaidos centras šiek tiek mažokas, greitai užsipildo, nes žurnalistų čia daug.
Tai mano penktoji „Eurovizija“, ir aš labai rimtai svarstau, ar ji nėra pati geriausia.
– Mūsų atstovas turėjo nesklandumų repeticijų metu. Kaip sekėsi įveikti iššūkius?
– Kol kas pamatėme geriausią jo pasirodymą. Buvo nesklandumų statant skulptūrą prieš pat pasirodymą, todėl per vieną generalinę repeticiją labai ilgai teko laukti. Vėliau vienu metu nesuveikė nespalvotas filtras, atsirandantis dainos viduryje.
Per pirmąjį pusfinalį buvome arčiau to, kaip turėtų būti, bet vis dar matyčiau, kur Lietuvai tobulėti. Šiek tiek niuansų turėjo beveik visos šalys. Sakyčiau, tai organizatorių ir prodiuserių problema. Vietomis atlikėjai arba skubėjo dainuoti, arba atsiliko nuo melodijos. Toks momentas bent keliolikai sekundžių buvo ir Lietuvos dainoje.
Lietuvos atstovo vokalas dar nebuvo toks, koks galėtų būti. Galbūt jaudulys pakišo koją, bet nenugriuvome. Tikiuosi, kad finale įtampos bus gerokai mažiau ir išvysime galutinį, įspūdingą bei geriausią pasirodymą. Jis ir šiaip yra labai įspūdingas. Tai, kaip šiais metais Lietuva atrodo vizualiai, yra tikrai kitas lygis.
– Buvome priešpaskutiniai, kuriuos paskelbė patekus į finalą. Ar daug nerimo buvo lietuvių gretose?
– Mes buvome arenoje su būreliu draugų ir žiūrėjome rezultatus. Jie nėra netikėti. Lažybininkai atspėjo devynias finalo šalis. Viena šalis – Belgija – nebuvo prognozuojama kaip finalininkė. Manyta, kad vietoj jos į finalą pateks Portugalija arba Juodkalnija.
Nerimo pridėjo pats skelbimo būdas: Belgija buvo paskelbta gana anksti, o Lietuvos ilgai nebuvo. Tačiau gal tai nėra taip blogai, nes ir džiaugsmo vėliau buvo daugiau.
– Koks mūsų šalies dainos išskirtinumas?
– Manau, kad vizualiai tai buvo „išdaužantis“ pasirodymas. Mes jau esame įpratę jį matyti, tačiau, jei įsėdi į paprasto europiečio sofą ir žiūri „Euroviziją“, matai kažkokią sidabrinę figūrą, atlikėją po apsiaustu. Jis atrodo rimtas, ir norisi klausti: kas čia vyksta? Ir tada staiga jis mirkteli. Pasirodymas tikrai pritrenkiantis.
Aišku, buvo ir kitų labai gerų pasirodymų, pavyzdžiui, Graikijos. Ten kas tris ar penkias sekundes vyksta vis kažkas naujo. Pagrindine „Eurovizijos“ favorite laikoma Suomija labai stipriai nenustebino, nes jau turėjo labai gerą pasirodymą savo nacionalinėje atrankoje.
– Stebint Izraelio pasirodymą girdėjosi kitoks triukšmas. Kai kurios šalys atsisakė dalyvauti konkurse dėl Izraelio veiksmų Gazos Ruože. Kaip jam sekėsi atlaikyti įtampą?
– Norėčiau, kad nepamirštume: penkios šalys pasitraukė iš „Eurovizijos“ dėl to, kad joje dalyvauja Izraelis. Trys šalys sugrįžo, matyt, tai susiję su tuo, kad šį kartą vyksta jubiliejinė „Eurovizija“. Organizatoriams reikėjo ieškoti, kuo tas penkias šalis pakeisti.
Kalbant apie Izraelio priėmimą Vienoje, jis gana šiltas ir didelių protestų nesulaukia. Tai labiau pavieniai išstojimai. Tiesa, matėme keletą Palestinos vėliavų, buvo keli protestuojantys žmonės. Jie šūkavo ir galiausiai po penkiolikos minučių buvo išprašyti iš arenos, nes trukdė kitiems žiūrovams stebėti renginį.
– Lažybininkai teikia įvairias prognozes dėl Lietuvos vietos „Eurovizijos“ finale. Kokioje vietoje matote Lietuvos pasirodymą?
– Šiais metais sunku prognozuoti rezultatus – tiek kalbant apie nugalėtojus, tiek apie Lietuvą. Neįsivaizduoju, kaip komisija įvertins Lietuvos dainą, kuri, viena vertus, turėtų būti vertinama kaip turinti aukštesnę meninę vertę nei dalis kitų pasirodymų.
Esame įpratę kartais stebėtis komisijos rezultatais. Atrodo, kad jos nariai balsuoja kaip paprasti žmonės. Tiesa, šiais metais yra šiek tiek pokyčių – komisijos narių skaičius padidėjo nuo penkių iki septynių. Be to, komisijoje yra daugiau jaunesnių narių.
Įdomu, kaip komisija vertins Lietuvos pasirodymą. Jeigu Tomui lemiamą vakarą nepavyktų sudainuoti labai gerai, komisija už tai gali nubausti. Kalbant apie žiūrovų balsavimą, tikėčiausi kažko panašaus, ką Lietuva gavo pastaraisiais metais – apie 60–80 taškų.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai