LAIDŲ VEDĖJA S. BANDITA IR TAPYTOJAS A. GATAVECKAS: „HEITERIUS“ MAITINA REAKCIJOS

Tobulėjančios skaitmeninės technologijos patyčioms atveria vis daugiau erdvės klestėti internete. Piktų ir įžeidžiančių komentarų gausu socialiniuose tinkluose.

Radijo ir televizijos laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita ir menininkas Algirdas Gataveckas pripažįsta, kad iš užburto patyčių rato ištrūkti padeda piktų žmonių ignoravimas.

Užkliūdavo Simonos Banditos balsas, juokas ir net šukuosena

Pašiaušti plaukai, išsiskiriantys drabužiai, ryškūs batai – Simona Albavičiūtė-Bandita visuomet pasižymėjo ekstravagantiška išvaizda ir dėl to susilaukdavo nemažai pašaipių komentarų.

„Mano stilius ir drabužiai jau mokykloje užkliūdavo ne vienam. Neatrodžiau ir nesistengiau būti kaip „statistinė“ mergina – neturėjau ilgų kasų ir nesirengiau klasikiniais, paprastais drabužiais, mėgau ryškias spalvas. O kadangi sesuo gyveno užsienyje, turėjau galimybę dėvėti Pakruojo, kuriame augau, publikai nelabai priimtinus derinius. Būdama studentė išvykau gyventi į Jungtinę Karalystę, todėl ten savo spintą papildžiau dar įvairesniais deriniais. Pradėjus dirbti radijuje, kai atsirado internetas ir socialiniai tinklai, pasipylė dar daugiau komentarų apie mano išvaizdą. Kai kurie pakomentuodavo:  „Kas čia? Pana ar „bičas“?“. Kitiems nepatiko ne tik mano „keista“ šukuosena, bet ir balsas bei juokas. Jeigu norėčiau susigadinti sau nuotaiką, tai ir dabar galėčiau nuklysti į kai kuriuos socialinius kanalus, kuriuose tikrai atrasčiau apie save gandų ir pinklėmis apraizgytų melagingų komentarų“, – pasakoja žinoma radijo laidų vedėja.

Visgi radijo laidų vedėja pripažįsta, kad net ir susidūrusi su sunkumais, niekada nenorėjo keistis ar bandyti prisitaikyti prie kitų. Ji rado savyje stiprybės, pasirinko poziciją – visiškai atsiriboti nuo neigiamų komentarų ir eiti savo keliu.

Patyčių vakcina galėtų būti besityčiojančiųjų ignoravimas – nulis reakcijos į neigiamus komentarus ir patyčias.

„Manau, kad kai kurie žmonės tiesiog pasirenka negalvoti apie tai, kaip jų žodžiai gali paveikti kitus. Ir mes jų mąstymo nepakeisime – galime pakeisti tik savo reakciją. Išeitis tiems, kurie yra patyčių objektai – turėti savo sritį ir bent vieną dalyką daryti gerai, į jį gilintis, tobulėti toje srityje. Tuomet patyčios tikrai nebus tokios skaudžios ir net negalės sužeisti, nes jausi pagarbą sau, būsi užtikrintas savo veikla. Mano stiprybė – profesinė veikla: radijuje ir televizijoje kuriami reportažai. Jei kažkas nesiseka, aš atsidarau kompiuterį ir paruošiu itin jautrų, gražų ir įkvepiantį reportažą, kuris kažką įkvėps, o jo kokybė – visiškai nepriklausys nuo mano šukuosenos, kuri galbūt kažkam nepatinka“, – sako S. Albavičiūtė-Bandita.

Sulaukus patyčių socialiniuose tinkluose juos galima užblokuoti arba pranešti socialinio tinklo administracijai apie žmones, kurie skleidžia įžeidžiantį turinį.

Broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai: būti kitokiu – „kieta“

Tapytojas A. Gataveckas su broliu Remigijumi užaugo vaikų globos namuose. Patyčių objektais jie buvo dėl „kitokios“ išvaizdos ir meniškos sielos.

„Mokyklos yra linkusios vaikus suvienodinti, tačiau mes su broliu visuomet buvome kitokie nei visi – augome vaikų globos namuose. Dėl to man ir mano broliui visuomet buvo gėda, jautėmės pažeidžiami. Iš mūsų klasės draugai tyčiojosi dėl pigių, paaukotų drabužių, taip pat dėl to, kad mėgome dailę, piešėme, kai tuo tarpu kiti klasės berniukai – mėgo fiziką ir matematiką“, – pasakoja A. Gataveckas.

Jo teigimu, lūžis įvyko paauglystėje, supratus, kad būti kitokiam nei visi – yra „kieta“.

„Vienodo mąstymo žmonės dažniausiai dirba fabrikuose, neįdomų ir monotonišką darbą, o kūrybingi žmonės – mąsto kitaip. Vaikams, kurie juokdavosi iš mūsų pigių drabužių atrėždavome, kad juk jie patys apskirtai neturi drabužių, juos jiems nuperka tėvai, o mes drabužius nusiperkame už savo uždirbtus ir sutaupytus pinigus. Pasikeitus požiūriui, į patyčias tiesiog pradėjome nebekreipti dėmesio“, – sako menininkas Algirdas.

„Heiteriai“ maitinasi aukos emocijomis

Dažniausiai žmonės, sulaukę neigiamų replikų ir komentarų, stengiasi atkeršyti, pasakyti kažką, kas „užčiauptų“ besityčiojančius žmones. Tačiau, pasak menininko A. Gatavecko, piktieji komentatoriai ir apskritai tie, kurie tyčiojasi maitinasi iš reakcijų, kuo daugiau jų sulaukia, tuo labiau tyčiojasi.

„Patyčių vakcina galėtų būti besityčiojančiųjų ignoravimas – nulis reakcijos į neigiamus komentarus ir patyčias. Tokius žmones maitina reakcijos, o ypač socialinėje erdvėje. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką „laikiname“ ir „šieriname“ – stengtis neskleisti neigiamo turinio, nes neaišku, kaip tai gali paveikti kai kuriuos žmones. Neretai jie tiesiog nori būti matomi, o kritikuodami žinomus žmones – tikisi išlįsti iš savo šešėlio ir maudytis žymių žmonių šlovės spinduliuose“, – pasakoja A. Gataveckas.

Patyčios, pasak menininko, dažnai daugiau pasako apie patį besityčiojantį, o ne apie jų auką. Pavyzdžiui, dažnai besityčiojantys žmonės jaučiasi vieniši, jiems trūksta užimtumo, todėl svarbu šiuos žmones nukreipti į kokią nors veiklą: sportą, kūrybą ar kultūrinę veiklą.

Svarbiausia – netylėti

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje patyčių paplitimas yra daugiau nei dvigubai didesnis lyginant su Europos vidurkiu. 2018 metais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių, o iš kitų besityčiojantys nurodė 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių.

Jeigu besityčiojantis žmogus yra bendraklasis ar tą pačią mokyklą lankantis asmuo, galima apie jį pranešti mokyklos administracijai ar mokytojai. Patiriant patyčias ypač svarbu kalbėti apie tai garsiai, dalintis sunkumais su artimaisiais ir mokytojais. Nebijoti kreiptis pagalbos ir su specialistu išspręsti problemas. Papasakojus apie patyčias, galima padėti ne tik sau, bet ir kitiems vaikams.

Saugesnio interneto savaitė – išguikime patyčias iš interneto

Šių metų Saugesnio interneto savaitės metu, vasario 10–15 d., bibliotekose, mokyklose vykstančiuose ir internetu transliuojamuose renginiuose, specialistai ir nuomonių formuotojai dalinsis savo patirtimi pačiomis įvairiausiomis temomis. Artimiausia diskusija – jau vasario 10 d. apie tai, kad „influencerio“ gyvenimas turi ne tik šviesiąją, bet ir tamsiąją pusę. Žinomi nuomonės formuotojai diskutuos ir apie tai, kaip Lietuvoje sumažinti psichologines, fizines ir net kibernetines patyčias.

„Ypač jaunuoliai yra linkę idealizuoti garsių žmonių gyvenimą, nors už to „svajonių gyvenimo“ dažnai slepiasi nemaži iššūkiai. Kasmet prisidėdami prie Saugesnio interneto savaitės renginių programos, organizuojame diskusiją ir raginame visuomenę atkreipti dėmesį į Lietuvoje vyraujantį patyčių mastą“, –  sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ ekspertė Rita Šukytė.

Rita Šukytė pasakoja, kad diskusijoje, kurią moderuos televizijos laidų vedėjas Lukas Keraitis, dalyvaus vienas ryškiausių nuomonės formuotojų Lietuvoje Naglis Bierancas, radijo laidų vedėja S. Albavičiūte-Bandita, broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, kurie kalbėsis apie skaudžias ir padėjusias atsitiesti asmenines patirtis socialiniuose tinkluose. Taip pat, kas lieka „už kadro“ ir ko nemato gerbėjai „Instagram“ ir „Facebook“. Patars, kokie iššūkiai ir sunkumai gali laukti jaunuolių, norinčių bet kokia kaina tapti nuomonės formuotojais.

Tiesioginę diskusijos transliaciją galima peržiūrėti „Prisijungusi Lietuva“ „Facebook“ paskyroje.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.