Jei norisi ir gero oro, ir smagios kompanijos, puikiausiai tam tinkanti vieta šaltuoju sezonu – Tailandas. Ši šalis, o ypač jos vaizdus iš filmų primenančios salos, jau ne vienus metus masina turistus iš įvairiausių pasaulio kampelių.

Kaip pusantro Kauno

Tailandą renkasi nemažai lietuvių, trokštančių nors kelioms savaitėms pabėgti nuo žiemos. Anksčiau beveik absoliuti dauguma jų traukdavo į Patają ar Puketą, pagarsėjusius tikrai įkandamomis kainomis ir barais, perpildytais užsieniečius itin mylinčių vietinių merginų. Tačiau vis dažniau keliautojai iš Lietuvos pasirenka keliauti į Samujo salą – panašią į visą likusį Tailandą ir jo salas, bet ir šiek tiek kitokią.

Samujis – antra pagal dydį Tailando sala po turistams puikiai žinomo Puketo. Dydžiu Samujo sala maždaug pusantro karto lenkia Kauną – užima apytiksliai 229 kv. km ploto. Tačiau vietinių gyventojų čia kur kas mažiau negu laikinojoje Lietuvos sostinėje – apytiksliai 62 tūkst.

Turistų gerokai mažiau

Nemaža dalis salos gyventojų dirba turizmo ar aptarnavimo sferoje – organizuoja ekskursijas, dirba transporto bendrovėse, prekiauja suvenyrais ar tiesiog priklauso didžiulei vieno iš viešbučių darbuotojų komandai. Pakalbinti daugelis vietos gyventojų skundžiasi, kad, palyginti su pastaraisiais metais, tiek turistų, tiek ir darbo smarkiai sumažėjo.

To negali nepastebėti ir keliautojai, nuolat besilankantys šiame rojaus kampelyje. Kadangi Samujo saloje man teko būti ir pernai tuo pačiu metų laiku, neneigsiu, kad skirtumas akivaizdus – gatvelės, kuriose anksčiau net ir gerokai po vidurnakčio knibždėdavo puikiai nusiteikę poilsiautojai, šiemet jau 23 val. nejaukiai ramios. Gyvenantieji saloje tokią turistų sausrą linkę paaiškinti ekonomikos pokyčiais ir sumažėjusiu atvykėlių iš Rusijos srautu.

Primena Palangos vaizdus

Didžiausiu kurorto traukos centru greičiausiai būtų galima įvardyti palei to paties pavadinimo paplūdimį nutiestą Chawengo kelią, kuriame vienas šalia kito išsidėstę restoranai, barai, suvenyrų parduotuvėlės ir viešbučiai.

Žmonėms, atvykusiems iš Lietuvos, ši gatvė neabejotinai kelia asociacijų su Palangos J.Basanavičiaus gatve. Panašiai kaip ir Palangos vadinamojoje žvaigždžių alėjoje, čia galima ryškiausiai pamatyti turbūt tik Tailande įsivaizduojamus kontrastus – pavyzdžiui, šalia prabangių vienetinių drabužių parduotuvės durų įsitaisiusius apšepusius šunis ar vos išėjus iš vieno garsiausių restoranų ne tik saloje, bet ir visoje šalyje pasitinkantį nosį riečiantį kanalizacijos tvaiką.

Neatrodo, kad tokie dalykai erzintų čia atostogomis besimėgaujančius turistus ar juo labiau vietinius – be tokių paradoksalių ir kartais juokingų dalykų ši vieta netektų dalies savo žavesio.

1 000 eurų už naktį

Samujis nuo kitų turistų pamėgtų traukos taškų Tailande skiriasi tuo, kad norintys ir galintys sau daug leisti turistai labai lengvai ras ramių, išskirtinių ir prabangių vietų.

Kiek toliau nuo triukšmingo Chawengo kelio įsikūrę prabanga ir ramybe tviskantys viešbučiai bei ištaigingos vilos. Pasak vietinių, čia neretai apsistoja itin garsūs žmonės, už privatumą, ramybę ir pritrenkiamą vaizdą pro langą negailintys apvalių sumelių. Nuomos kaina už naktį labiau išskirtinėje viloje Samujo saloje gali viršyti ir 1 000 eurų.

Gerų restoranų gerbėjams saloje tikrai yra kur nueiti vakarienės. Tokios vietos, kaip išskirtiniame viešbutyje "The Library" ant jūros kranto įsikūręs restoranas "The Page", net ir išrankiausių gurmanų nepalieka abejingų. Žinoma, sąskaita už dviejų žmonių vakarienę tokioje vietoje be vargo gali viršyti ir kelis šimtus eurų, tačiau maisto kokybė ir virtuvės šefo virtuoziškumas tikrai jų verti.

Vis dėlto norintiesiems paragauti šviežio tajų maisto tikrai nebūtina taip tuštinti piniginių. Vos už 50 Tailando batų (apytiksliai 1,3 euro) turgelyje galima nusipirkti nemažą porciją šviežios keptos žuvies ar ką tik iš vandenyno ištraukto krabo.

Kaip netapti pacientu

Norintiesiems pasilinksminti taip pat nereikia išleisti kosminių sumų – įeiti į didžiąją dalį klubų nieko nekainuoja, o kai kuriuose jų kiekvienas atėjusysis netgi pavaišinamas nemokamu gėrimu.

Kita puiki pramoga – keltu nuplaukti į netoliese esančioje Pangano saloje kas mėnesį vykstantį Pilnaties vakarėlį, kur susirenka minios jaunimo.

Pačioje saloje gausu neįtikimo grožio paplūdimių, kvapą gniaužiančių krioklių, vyksta europiečiams neįprastas naktinis turgus.

Populiariausia transporto priemonė čia motoroleriai, kuriais keliauti po palyginti nedidelę salą itin patogu. Vis dėlto, kad kelionė po rojaus kampelį netaptų košmaru, būtina neužmiršti saugotis. Salos ligoninės pilnos avarijose susižalojusių turistų ir vietinių, o medikai ironiškai sako, kad motoroleriai jiems – labai geras "verslas". Per dviejų savaičių atostogas čia nesuskaičiuotum nė penketo žmonių, dėvinčių šalmus, o dažname motorolerių nuomos punkte paprastai pakanka tik patikinti, kad esi geras vairuotojas ir be vargo gausi transporto priemonės raktelius.

Apie policijos reidus, per kuriuos būtų tikrinamas vairuotojų blaivumas, taip pat neteko girdėti, o tikėtis, kad visi nuo vėsaus alaus ir karštų įspūdžių apsvaigę turistai kviečiasi taksi, būtų naivu.