LIETUVIŠKA SALA LENKIJOJE: NEPRIVALOMOS „PRIVALOMOS“ KAUKĖS IR PAGUODOS ŠALDYTUVAS

Per trumpas atostogas teko apsilankyti Punske – Lenkijos lietuvių kultūros centre. Šiek tiek daugiau nei tūkstantį gyventojų turintis miestelis yra visai netoli nuo Lietuvos sienos. Tačiau nemaža dalis Lietuvos žmonių jame, kaip ir kituose Lenkijos miestuose, pasijustų kur kas laisviau.

Lietuviai, tėvynėje besipiktinantys dėl priverstinio kaukių dėvėjimo prekybos centruose ir kituose uždaruose objektuose, Lenkijoje labai apsidžiaugtų – šios šalies parduotuvėse kaukes dėvinčių žmonių itin mažai. Vis dėlto patikslinsiu: kaukes dėvėti parduotuvėse reikia. Tačiau tai daro retas.

Pasienyje – jokių patikrinimų

Į Lenkiją su kolega vykome per Kalvarijos pasienio kontrolės postą. Niekas mūsų automobilio nestabdė, nesidomėjo nei dokumentais, nei ES Skaitmeniniais COVID  pažymėjimais, kuriuos turime. Pašmaikštausiu: jei automobilyje vežtume nelegalius migrantus, būtų ramiausiai prasmukę ir jie. Grįžtant iš Lenkijos į Lietuvą taip pat nesulaukėme jokio dėmesio. Tačiau už mūsų važiavusį vilkiką pareigūnai sustabdė patikrinimui.

„Prekyba mėsa ir mėsos gaminiais“, – toks buvo pirmasis, lietuviškas, stendas, kurį pamatėme įvažiavę į Lenkijos teritoriją.

Išlipę iš automobilio Punske pirmiausia išgirdome kalbant lietuviškai. „Geras, geras“, – šuniuką prie savo namų, kurie yra šalia neseniai atnaujinto Punsko krašto etnografinio muziejaus „Senoji klebonija“, gyrė moteris.

Tai nenustebino, nes apie 75 proc. miestelio gyventojų – lietuviai. Vis dėlto buvo šiek tiek keista, kad po Punską pasižvalgę gerokai daugiau nei valandą lenkiškai kalbant išgirdome vos du kartus.

„Šiandien buvo Lietuvos kalba“, – prasilenkdami netoli mokyklos nugirdome šypseną sukėlusį pradinukės dukros pasakojimą mamai.

Punsko parduotuvėse, kuriose nemažai mūsų šalies gamintojų prekių, taip pat girdėjosi beveik tik lietuvių kalba. Apsipirkti dauguma pirkėjų ateina be kaukių, nors ant durų kabo užrašai, kad jos būtinos.

Dėvėti kaukes parduotuvėse pas mus, kaip ir pas jus, reikalaujama. Tačiau  pas mus jau senokai beveik visi besilankantys to nedaro.

„Brangūs klientai! Prašome visus įeinančius į parduotuvę užsidėti apsaugines kaukes!“ – pasitinka užrašas ant durų.

Parduotuvės „Groszek“ pardavėja tvirtino, kad užėjus į vidų yra reikalavimas būti su kaukėmis.

„Dėvėti kaukes parduotuvėse pas mus, kaip ir pas jus, reikalaujama. Tačiau  pas mus jau senokai beveik visi besilankantys to nedaro“, – pasakojo moteris.

Tiesą sakant, nebuvau tarp tų beveik visų...

Pardavėja teiravosi, kaip pravažiavome pasienio kontrolės postą, domėjosi, ar reikėjo pateikti ES Skaitmeninį COVID  pažymėjimą. Sužinojusi, kad jokio patikrinimo nebuvo, gerokai nustebo.

Mokyklose – 300 lietuvių

Prie Punsko valsčiaus administracijos šnektelėjome su valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku.

„Mūsų valsčiuje gyvena beveik 4500 žmonių, iš jų apie 80 proc. yra lietuviai. Trijose lietuviškose valsčiaus mokyklose mokosi apie 300 lietuvių vaikų“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas.

Valsčius sudarytas iš Punsko, Smalėnų ir Vidugirio skyrių.

Punske yra Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla ir Kovo 11-osios licėjus. Trečia lietuviška mokykla valsčiuje – Vidugirių pagrindinė mokykla.

Punske yra Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia, veikia vaikų darželis, biblioteka, muziejus, leidykla, puikuojasi Lietuvių kultūros namai.

Nematytas šaldytuvas

Prie valsčiaus administracijos pastato sudomino stovintis šaldytuvas. Jame galima palikti nereikalingų maisto produktų, o maisto stokojantiems – pasiimti.

„Nešvaistyk maisto. Atnešk jį čia. Pasidalink pietumis. Vaišinkis“, – parašyta ant šaldytuvo šono.

V.Liškauskas teigė, kad žmonės maisto palieka, nors tai daro nedažnai. Per mūsų viešnagę šaldytuvas stovėjo tuščias.

„Kartais gyventojai maisto atneša. Dažniausiai tada, kai surengia kokią šventę ir per ją visko nesuvalgo. Tada atneša valgio ir įdeda į šaldytuvą. Kai kuriems žmonėms jo trūksta, todėl maisto greitai nelieka“, – sakė viršaitis.

Vieną vyrą, kuriam labai praverstų šaldytuvo turinys, matėme mindžikuojantį prie parduotuvės. Galima spėti, kad jį dar labiau sudomintų tai, ko šaldytuve nebūna – stiprieji gėrimai.

Lietuvoje apie panašius šaldytuvus neteko girdėti. Gal rudeninė melancholija kažką paskatins įgyvendinti artimų kaimynų idėją.