Archyviniai kadrai, priminę pašnekovei muzikinės karjeros aukso amžių, neseniai buvo įkelti į „TikTokׅ“. Tai įkvėpė A. Petravičienę kūrinį „Jau nebegrįš“, kurio teksto ir muzikos autorė yra ji, atgaivinti iš naujo.

„Istorija nesikeičia, keičiamės - tik mes.... Prieš 31 metus ir po 31 metų...“, – po namuose įamžintos akimirkos, kurioje, grodama pianinu, ji perdainuoja gerbėjus vėl sudominusią dainą, rašė kūrybinga moteris.

Vaizdo įrašą komentuojanti publika nedvejoja – aštuoniolikmetės Agnės balsas primena Džordanos Butkutės dainavimo manierą.

„Tuo laiku baliuose iš tiesų sulaukdavau prašymų sudainuoti populiariausius Džordanos hitus“, – prisiminė dainininkė.

Ji iki šiol su šypsena pasakoja apie savo karjeros pradžią. Tuomet keturiolikmetei Agnei draugė pranešė, jog laikraštyje yra skelbimas, kviečiantis dainuoti norintį jaunimą į Kultūros centre vykstančią atranką.

„Iki tol dainuodavau tik namuose, tik likusi viena – artimieji net nežinojo, kad apskritai turiu balsą, bent jau kažkokį, – pasakojo A. Petravičienė. – Jie buvo įpratę mane girdėti tik grojančią. O dainas kurdavau tik tada, kai namuose nebūdavo nieko“.

Nors Agnė puikiai pažino natas, toliau lankyti muzikos mokyklos ji atsisakė dėl itin nemalonios patirties.

„Už tai, kad grodama suklydau, gavau per nagus su liniuote. Daugiau ten negrįžau – ir nesigailiu. Grojimas man reikalingas tam, kad kurčiau. Tapti pianiste – ne mano kelias“, – sako pašnekovė.

Paauglystėje ji buvo sukūrusi ne vieną dainą, tad atrankoje turėjo kuo nustebinti.

„Kvietimą dalyvauti skelbė Gintaras Botyrius. Atrankoje sutikau ir Darių Milerį, vėliau įkūrusį grupę „Airija“. Nuo tada mūsų, kelių atrinktųjų, kelias per koncertus ir prasidėjo“, – prisimena dainininkė.

Koncertai, festivaliai, užsakomieji pasirodymai – tokiu ritmu dainininkė gyveno iki santuokos. Vėliau ji nusprendė lėtinti tempą ir dalyvaudavo tik kasečių įrašuose, kur reikėdavo atlikti moteriško vokalo partiją.

„Esu daugybės „balių dainų rinktinių“ balsas. Tam, kad deramai įrašytume kasetę, prireikdavo kelių savaičių varginančio darbo. Šiais laikais, kai solistams gali padėti technologijos, viskas vyksta daug paprasčiau“, – neabejojo pašnekovė.

A. Gansauskienės (Petravičienės) asm. archyvo nuotr.

Vaizdo įrašas iš „tų laikų“ jai sukėlė nostalgiškus prisiminimus. Agnė sako, jog tai lėmė ne tik jaunystė, kuri visada yra nerūpestingesnė nei suaugusiojo gyvenimas, bet ir draugiškesnė visuomenė.

„Nepamenu, kad tuomet kas nors pirštų su kiekvienu vyru, su kuriuo nusifotografavai, ir paskui piktintųsi, jog juos neva per dažnai keiti... Gal ir tuomet sklandydavo pagiežingos nuomonės, pavydas, neapykanta, bet, nesant socialiniams tinklams, to, matyt, nepajusdavome“, – svarstė A. Petravičienė.

Į muzikos pasaulį ji grįžo po maždaug dešimt metų – Lietuvą užklupus televizijos šou „Kelias į žvaigždes“ populiarumo bangai. Agnė, pamačiusi pirmąjį muzikinio projekto finalą, neabejojo – jai būtina dalyvauti naujo sezono atrankoje.

„Verkiau, nes galvojau, jog manęs nepakvietė, – prisimena Agnė apie konkursą, kuriame dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. kandidatų. – Tuomet mane kažkiek paguodė draugė, patikindama, kad projekto organizatoriai nežino, ką prarado (juokiasi)“.

Legendinis „Kelias į žvaigždes“ į didžiuosius Lietuvos miestus grįžo šįmet – scenoje po 20 metų susirinko ryškiausios realybės šou žvaigždės, o tarp jų – ir A. Petravičienė.