Keli valgių ir vyno derinimo principai egzistuoja, tačiau eksperimentams lieka nemažai erdvės. Auksinė taisyklė – improvizuojant ieškoti pusiausvyros.

"Visi žino, kad žuvis bei vadinamoji balta mėsa derinama su baltu arba rožiniu vynu, o raudona, "sunki" mėsa – su raudonu vynu. Vis dėlto egzistuoja įvairių subtilybių, į kurias verta atsižvelgti. Jas apibendrinant galima sakyti, kad sodriu patiekalo skoniu reikėtų mėgautis gurkšnojant išraiškingą, brandintą vyną, o kažko neįmantraus derėtų ieškoti pasirinkus lengvus valgius, pavyzdžiui, itališkų ravioli", – aiškino "Itališkos vyninės" direktorė Valentina Radikienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad riebią žuvį, ypatingai paruoštą veršieną galima labai vykusiai suderinti ir su raudonu vynu.

Žinovai savo pasirinkimą grindžia patirtimi ir išmanymu. Tiems, kurie savęs negalėtų pavadinti ekspertais gurmanų "teritorijoje", verta savęs paklausti bent vieno dalyko renkantis, ką užsisakyti: "Ko tikiuosi iš vyno derinio su maistu?".

Svarstant, kokių užkandžių patiekti, sprendimą gali padiktuoti butelio etiketė. Įvertinus vyno gamybai naudotas vynuoges, regioną, brandinimo laiką didelė tikimybė, kad bus pataikyta tiesiai į dešimtuką. Visgi pagrindinis principas yra toks pat, kaip ir derinant gėrimą su karštaisiais patiekalais – pusiausvyra. Gurkšnojant raudoną vyną labiau tiks sodraus skonio sūriai, pasirinkus baltą – lengvesni. Tą patį galima pasakyti ir apie įvairius užkandžius su alyvuogėmis ar vytinta mėsa. "Pastaroji, paruošta su melionais, puikiausiai dera su baltuoju vynu! Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos", – tvirtino V.Radikienė.

Vyninės vadovė pastebėjo, kad ne visos variacijos tautiečiams yra priimtinos. Į medaus, graikinių riešutų ir raudono arba balto vyno derinius dauguma žmonių žiūri kreivokai, nors Italijoje tokie užkandžiai labai paplitę. "Medus patiekiamas išskobtoje traškioje bandelėje. Jos gabalėliai mirkomi į saldų įdarą, imama sūrio, vaisių, pakeliama taurė... Ir skanu, ir įdomus stalo ritualas", – šypsojosi V.Radikienė.