Būta nerimo ženklų
Pirmąjį birželio savaitgalį vykstančios baidarių lenktynės Merkyje jau keletą metų neatsiejamos nuo vasaros turizmo atidarymo šventės Varėnoje. Šių metų vandeniui dedikuotas vasaros sutiktuvių festivalis „Nerk į vasarą gamtos ritmu“ vyks birželio 6–7 d.
„Nuo 1991-ųjų pirmąjį birželio savaitgalį vykstantis Merkio maratonas natūraliai įsiliejo į Varėnos vasaros atidarymo šventę. Šiemet pirmą kartą maratono istorijoje renginį globoja Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, turistų klasės nugalėtojams įsteigęs prizus“, – pasakoja vienas iš maratono organizatorių Arnoldas Latvėnas.
Jis puikiai prisimena, kaip nusiminė prieš trejus metus sulaukęs bičiulio žinutės, kad Merkio maratonas greičiausiai daugiau nebevyks. Ženklų, kad renginys silpsta, buvo jau seniai. Pastaraisiais metais į maratoną rinkdavosi vis mažiau dalyvių, atvykdavo tik didžiausi entuziastai, vieni kitus raginę varžybų nepamiršti.
„2024 m. laukėme informacijos apie maratoną, paskutinėmis savaitėms atkeliavo žinia, kad sutriko ilgamečio maratono organizatoriaus, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidento Algimanto Juocevičiaus sveikata. Buvo visiškai aišku – arba ką nors darome, arba renginys nunyks, kad ir kaip būtų gaila“, – prisimena A. Latvėnas.
Varžytis gali visi
Pirmaisiais metais naujiesiems maratono organizatoriams pavyko surinkti daugiau nei 100 dalyvių – sukvietė draugus, bičiulius, pažįstamus, atvyko bendraminčių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Ukrainos.
Dar po metų kilo tikras ažiotažas – dalyvavusiems tiko ir patiko kamerinė, draugiška, paprasta atmosfera, maratone dalyvaujantys organizatoriai ir nuostabi Dzūkijos gamta. Lenktynės buvo įtrauktos į oficialų Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos kalendorių.
Šiais metais Merkio maratone tradiciškai varžysis ir sportininkai, ir turistai, tačiau jėgas lenktynėse išmėginti galės ir tie, kurie neturi nei įrangos, nei baidarių.
„Mūsų bičiuliai iš „Upių labirinto“ pasiūlė baidares, surengsime nuomojamų baidarių klasės varžybas. Jose galės dalyvauti visi norintys. Tegu pamėgina lenktyniauti, o ne dreifuoti su alaus skardine“, – šypsosi vienas iš maratono organizatorių A. Latvėnas.
Jis labai aiškiai pabrėžia: sportinis irklavimas – ne pramoginis plaukiojimas. Varžybų nuostatuose aiškiai parašyta, kad alkoholis nei prieš varžybas, nei upėje ar baidarėje netoleruojamas.
„Nenorime turėti nieko bendra nei su alkoholiu, nei su triukšmu. Mūsų tikslas – sportinis irklavimas. Vis dažniau iš baidarių nuomotojų girdime, kad pramogautojai aptingę, atstumai gerokai sutrumpėję. Anksčiau baidarininkai upėje praleisdavo visą savaitgalį, o dabar ir 10 km tampa žygdarbiu“, – sako irkluotojas ir priduria labai norintis plaukiojimui baidarėmis grąžinti nuotykio ir iššūkio dvasią.
Kai plauki kaip turistas, matai gamtą, klausaisi paukščių. Kai lenktyniauji – nieko nebematai. Tada galvoji apie srovę, trajektoriją, kaip greičiau įveikti posūkį.
Subūrė lietuvių komandą
A. Latvėnas pats šiuo sportu domėtis pradėjo gana vėlai – į baidarę pirmą kartą sėdo gal 45-erių.
„Judėjau visą gyvenimą, ilgai žaidžiau krepšinį, o ir mano darbas reikalavo gero fizinio pasirengimo. Pirmą kartą išplaukiau su sūnumi, jam tada buvo keturiolika. Viena ilga distancija, kita... Susipažinęs su turbūt stipriausiais Lietuvoje ilgo nuotolio irkluotojais Arūnu Dubausku ir Vaidu Linkevičiumi, turėjau įžūlumo paprašyti, kad jie mane pamokytų. Pamokė. Šiandien ir jiems, ir man priklauso oficialus Lietuvos rekordas, kurį pasiekėme praėjusiais metais per Jonines. Per 24 valandas jie dviese, o aš vienas nuplaukėme ilgiausią atstumą. Man patinka ilgos distancijos. Dalyvavau „Dipolio iššūkyje“ – lapkričio mėnesį, vakare, startuoji iš Vilniaus, finišuoji Kaune. 163 km naktį Neries upėje – tokios buvo mano pirmosios varžybos“, – prisimena.
Irklavimas ir baidarės A. Latvėno nepaleido ir Anglijoje, kur jis dirbo trejus metus. Vakarų Londone susiradęs Ričmondo irklavimo klubą, ne tik tapo jo nariu, bet ir 2022-aisiais dalyvavo legendinėse britų lenktynėse – tarptautiniame Devizeso–Vestminsterio baidarių maratone.
„Turbūt buvau pirmasis lietuvis, – šypsosi. – Britai šias lenktynes vadina sunkiausiomis pasaulyje, nes irkluotojams tenka įveikti 201 km ir 77 kartus persinešti baidarę. 2023 m. prie manęs prisijungė vienas stipriausių ilgų nuotolių irkluotojų Lietuvoje A. Dubauskas, mudu subūrėme pirmąją lietuvių komandą. Lietuvos vardas buvo įrašytas, tačiau šalies dalyvavimo neįskaitė, nes tuo metu gyvenau Anglijoje, buvau vietinio klubo narys. Šiais metais lenktynėse Anglijoje dalyvavau ketvirtąjį kartą. Kartu su Deividu Šatiku buvome registruoti kaip oficiali Lietuvos komanda.“
Esmė ir prasmė
A. Latvėnas turi daugybę organizacinių rūpesčių, tačiau prie Merkio maratono prisijungs ir pats. Nuplaukęs 32 km baidare, šeštadienį jis dar dalyvaus „Diskusijų uoste“ vyksiančiame pokalbyje apie vandens pramogas.
„Kai plauki kaip turistas, matai gamtą, klausaisi paukščių. Kai lenktyniauji – nieko nebematai. Tada galvoji apie srovę, trajektoriją, kaip greičiau įveikti posūkį. Merkys yra labai įdomi ir techniška upė, o trumpesnės distancijos kartais būna sunkesnės nei 100 km maratonas. Estai turi Vohandu maratoną – didžiausią pasaulyje renginį. Ten distancijos ilgos, bet Merkio maratone jautiesi labiau pavargęs nei po 100 km Estijoje. Kartais kuo trumpesnė distancija, tuo sunkiau apskaičiuoti jėgas“, – dalijasi plaukimo patirtimis irkluotojas.
Beje, ir jis, ir kiti maratono dalyviai turi galimybę pagerinti legendinį, 2008 m. pasiektą plaukimo Merkiu rekordą – tada trasą sportininkai įveikė per 2 valandas ir 4 minutes.
Maratonas, kurį organizuoja keletas irkluotojų ir nedidelė savanorių komanda, kol kas laikosi ant bendruomenės pečių. Renginio organizatoriai ir rėmėjai – irkluotojų įmonės, bičiuliai, draugai ir bendraminčiai.
„Tai nėra vieta, kur gali užsidirbti, mes tiesiog norėjome išsaugoti renginį tiems, kam jis brangus, pagaliau – ir sau, nes norėjome jame dalyvauti. Gal čia ir slypi maratono esmė ir prasmė“, – svarsto vienas iš baidarių maratono organizatorių A. Latvėnas.
Naujausi komentarai