Kaune įsikūrusiame unikaliame Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, atšventusiame 90 metų jubiliejų, galima rasti daug įdomybių, apie kurias galbūt nė neįtariame.

Tauta norėjo šviestis

Slaptosios (daraktorinės) mokyklos makete – medinis indelis, o prie jo parašyta: "Indelis pelenams laikyti".

"Daug kam kyla klausimas, kam mokykloje reikalingi pelenai? Pasirodo, jais būdavo sausinamas rašalas", – pasakojo muziejaus kultūros renginių organizatorė Daiva Žiurauskienė.

Begalinį mūsų tautos troškimą šviestis, anot jos, rodo ne tik daraktorinių mokyklų kūrimas lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, bet ir lietuvių išradingumas, pasigaminant įvairias mokymuisi reikalingas priemones.

p>"Ekspozicijoje turime XIX a. pabaigos Amalių daraktorinės mokyklėlės moksleivio naudotą rašymo priemonę – iš šovinio gilzės pagamintą plunksną", – rodė D. Žiurauskienė.

Kaip atrodo aviža

Jaunuosius kauniečius muziejuje stebina ir neįprasti, jų manymu, dalykai, kurių anksčiau buvo mokoma.

"Ir miesto, ir kaimo mokyklose tarpukariu vaikai būdavo ruošiami gyvenimui, todėl jie turėjo žinoti, kaip atrodo aviža, grikio kruopa, buvo mokomi įsisiūti sagą, lopyti kojines", – aiškino D.Žiurauskienė, vienos edukacinių programų dalyviams rodydama į minėtiems darbams atlikti naudotas priemones.

"Ką reiškia lopyti?" – pakėlė antakius keli mokiniai.

Senovinių suolų egzotika

p>Nors muziejuje galima išbandyti, paliesti daug įvairių eksponatų, daugiausia dėmesio sulaukia senoviniai mokykliniai suolai. "Net ir kai kurie suaugusieji bando į juos įsisprausti", – juokėsi muziejininkė D.Žiurauskienė.

Edukacinė programa "Rašto kelias" siūlo išbandyti seniausias rašymo priemones, naudotas Lietuvos mokyklose: vaškines lenteles, grifelinę lentelę, medinius plunksnakočius.

p>Tikėtina, kad ant vaškinių lentelių mokėsi rašyti ir pirmosios Lietuvos mokyklos, 1397 m. įkurtos prie Vilniaus katedros, mokiniai. Vaškas tuomet buvo daug pigesnė medžiaga nei popierius.

Eilė prie skambučio

Ne vienas muziejaus lankytojas į rankas ima ir senovinį medinį plunksnakotį bei bando juo raityti originalius XIX a. pradžios tekstus, kai vietoje raidės "š" buvo naudojamas junginys "cz".

Tądien, kai "Kauno dienos" žurnalistė lankėsi muziejuje, vaikai galėjo patys išbandyti, kaip veikia mokyklinis skambutis. Prie jo net buvo nusidriekusi eilutė.

p>Muziejuje apsilankę dabartinių mokinių tėvai, pasak D.Žiurauskienės, dažnai vienas su kitu dalijasi prisiminimais, iš kurio ekspozicijoje esančio vadovėlio jie patys mokėsi. Daug dėmesio sulaukia ir pionierių uniformos.

"Esu girdėjusi ne vieną lankytoją, kuris atsidusdavo ir sakydavo, kaip nenorėdavo jomis rengtis, žygiuoti", – kalbėjo muziejininkė.

3 cm pločio knyga

Seniausi muziejaus eksponatai yra net iš priešistorinių laikų. "Tai yra suakmenėję priešistoriniai gyviai – mamuto ilties dalis, kitos fosilijos", – aiškino pašnekovė.

Mažiausio muziejaus eksponato reikėtų ieškoti tarpukario mokyklos laikotarpio salėje. "Tai yra Zigmo Balevičiaus parengta knygutė "Matematikos formulės", kurios aukštis – vos 4,5, o plotis – 3 centimetrai", – pamatavo D.Žiurauskienė.

Iš pažiūros nuobodūs švietimo istorijos faktai muziejuje mokiniams pristatomi per edukacinius užsiėmimus, kai į pagalbą pasitelkiami įvairūs žaidimai, inscenizacijos. Juose aktoriais tampa patys jaunieji lankytojai.

Vaidina patys lankytojai

"Vaikai aprengiami stilizuotais tam tikro amžiaus drabužiais, gauna tekstus ir bando įsijausti į situaciją. Vienas tampa knygnešiu, kitas daraktoriumi, trečias žandaru", – pasakojo D.Žiurauskienė.

Muziejų prieš 90 metų įkūrė gamtos mokytojas Vincas Ruzgas. Muziejaus archyvuose sukaupta daugiau kaip 50 tūkst. eksponatų: retų lituanistinių knygų, periodinių leidinių, fotografijų, žymių pedagogų, švietimo įstaigų dokumentų, mokymo priemonių, kitų muziejinių vertybių.

Jubiliejui muziejininkai ruošėsi traukdami iš fondų ilgai saugotas vertybes, nupūtė dulkes ir parengė dvi naujas parodas: "Laiko ženklai" ir "Nematyta: pedagogų dailės darbai muziejaus fonduose. XX a. pirmoji pusė".