Paskubomis į skrydį – ne atitrūkti, o dirbti – į Liuksemburgą.
„Dirbsiu labai intensyviai“, – sakė keliautoja Eglė.
Tačiau vos tik pasibaigs darbai, lagamine vietos atsiras ir poilsiui. Užsienyje Eglė mačiusi daug, todėl lūkestis – nauji atradimai Londone, Zalcburge bei Australijoje.
„Prie jūros man patinka ir Palangoje, bet yra kitų dalykų, kuriuos visada įdomu atrasti. Mėgstu keliauti kultūriniais tikslais, į operą, pavyzdžiui“, – pasakojo moteris.
Eglė – ne išimtis. Turizmo sektorius fiksuoja aiškią tendenciją – lietuviams vis svarbiau ne kryptis, o patirtis.
„Lietuviams labai reikia turinio. Mes mėgstame keliauti į tam tikras šalis, mums labai smagu pažinti vis naują kraštą. Turbūt jei reikėtų vienu žodžiu apibūdinti lietuvius – jie labai retai grįžta į tą pačią šalį“, – teigė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Populiarėja pažintinės kelionės, ekspediciniai kruizai, kelionės su mokslininkais į Antarktidą, o kartu – ir gamtos stebėjimas.
„Ar tai būtų šiaurės pašvaistė, ar banginių, gorilų ar kitų gyvūnų stebėjimas. Kodėl taip vyksta? Turbūt lietuviai, kaip ir visi pasaulio žmonės, pavargo nuo politikos, nuo triukšmo, nuo negatyvių dalykų ir vis labiau atsisuka į gamtą“, – aiškino Ž. Gavelienė.
„Žmonės nori viešbučių džiunglėse, medžiuose, nori neeilinių patyrimų“, – pridūrė kelionių patarėjas ir keliautojas Žygimantas Barysas.
O keliauti renkasi dažniau ne vasaros mėnesiais, bet gegužę, rugsėjį ar spalį. Net kai Lietuvoje karšta, lietuviai neria į vėsą.
„Pastebėjome didelį susidomėjimą Suomija ir kitomis Skandinavijos šalimis – vasarą populiarėja vadinamosios šaltosios kryptys, kur nėra taip karšta“, – sakė „AirGuru“ direktorė Eglė Grašytė.
Daugėja ir tokių, kuriems nereikia kompanijos – įspūdžius kelionėje jie semia vieni. Net 74 proc. po vieną keliaujančių – moterys.
„Išdrąsėjęs keliautojas, jam tikrai labai smagu keliauti ir vienam“, – teigė Ž. Gavelienė.
Keliautojai teigia, kad visa tai byloja – lietuviams netrūksta pinigų. Kelti sparnus sau leidžia ir po kelis kartus per metus.
„Žmonės nebesako: noriu nebrangios kelionės. Jie sako: noriu įdomios kelionės ir tam skiria pinigų – kelių šimtų eurų skirtumas nebėra problema“, – aiškino Ž. Barysas.
Vidutinė kelionės kaina pernai siekė apie 900 eurų asmeniui ir augo dešimtadaliu. Ar šiemet pavyks įtilpti į tokią sumą – neaišku. Net keliaujant į tradicines kryptis – Turkiją, Graikiją ar Bulgariją – poreikiai auga.
„Taip, kelionės brangsta, bet pastebime, kad daugelis nori geresnės kokybės – gražesnio viešbučio, kokybiškesnio maisto. Tas krepšelis auga po 20–30 proc. kasmet“, – teigė E. Grašytė.
Tolimesnėms kryptims – Japonijai ar Amerikai – biudžetas jau visai kitas. Keliautojui tenka skaičiuoti kelis šimtus eurų per dieną.
„Viskas priklauso nuo kelionės trukmės. Ilgo savaitgalio kelionei gali užtekti mažiau, bet jei kalbame apie Australiją – su 900 eurų neišsiversiu“, – sakė Eglė.
Tačiau keliautojai išskiria Aziją – nuskristi brangu, bet pramogauti gerokai pigiau nei Lietuvoje.
„Azijoje gali pasijusti labai turtingas žmogus, viską sau leisti – kainų skirtumai akivaizdūs“, – pasakojo Ž. Barysas.
Lietuvos oro uostai žada, kad šiemet atsiras dar naujų krypčių. Tiesa, jos bus ne egzotinės, o europinės.
„Iš Vilniaus oro uosto keliautojai galės skristi į Gdanską, Podgoricą Juodkalnijoje ir Kišiniovą Moldovoje – tai bus tiesioginiai skrydžiai“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovė Vitalija Ročė.
Taip pat žadama, kad dažnės skrydžiai į Paryžių, Miuncheną, Nicą, Prahą, Budapeštą.
„Bus galima į Krokuvą keliauti tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat reikšmingai gerės susisiekimas su Dubajumi“, – sakė V. Ročė.
Vis dėlto ekspertai pripažįsta – tai ne tai, ko labiausiai reikia turistui iš Lietuvos.
„Labai trūksta tolimųjų krypčių. Jeigu turėtume daugiau vežėjų, pavyzdžiui, skrendančių į Hitrou ar Getviką, per ten jungiamaisiais reisais būtų galima patogiai pasiekti kitas kryptis. Tai ženkliai padidintų keliautojų srautus“, – aiškino Ž. Gavelienė.
Pernai iš Lietuvos užsakomaisiais, tai yra kelionių agentūrų organizuojamais, reisais išvyko beveik milijonas žmonių – tai 9 proc. daugiau nei metais anksčiau. Lietuvos oro uostai pernai aptarnavo rekordiškai – apie 7 milijonus – keleivių.
Naujausi komentarai