Choreografė Ingrida Grigišienė ir jos brolis šokėjas Tomas Araškevičius diskotekose nevarsto aplinkinių kritiškais žvilgsniais. Lietuvoje ir užsienyje konkursų laurus skinantys klaipėdiečiai yra tikri savo srities perfekcionistai, bet tvirtina, kad gražus šokis – pirmiausia toks, kuris veržiasi iš širdies.

Kritika – su meile

Atrodo, kad I.Grigišienės ir T.Araškevičiaus santykiai išvengė neretai broliams ir seserims būdingo "aštrių kampų" šlifavimo – abu apie vienas kitą kalba su neslepiama meile, pagarba ir pasididžiavimu.

"Ąžuolyno" gimnazijos šiuolaikinių šokių kolektyvo "Isado" ir to paties pavadinimo choreografijos studijos mieste vadovė nemano, kad mokant šeimos narį jam galima pažerti aštresnės kritikos vien dėl to, kad jis – savas žmogus. Vis dėlto jauna choreografė neslėpė kelianti aukštus reikalavimus Tomui: "Kuo labiau gerbiu ir myliu, tuo labiau stengiuosi padėti – tai reiškia, kad pro mano akis nepraslysta niekas. Noriu, kad žmogus būtų teisingame kelyje. Brolis tai supranta, netgi pats dabar paragina išsakyti savo pastabas".

Tomo įsitikinimu, meilė šokiui santykius su seserimi pripildė supratimo ir tolerancijos. "Galbūt kitu atveju nebūtume tokie artimi. Atėjęs į "Isado" atradau ir gavau labai daug. Jaučiu, kad su Ingrida mes vienas kitą papildome ir šokyje, ir gyvenime. Ji man padeda, kiek gali, tą patį ir aš stengiuosi daryti", – nuoširdžiai kalbėjo šešiolikmetis.

Devyneriais metais vyresnės Ingridos veidas klausantis Tomo švytėjo: "Jame iš tikrųjų matau save".

Sesers ramstis

Iš pusės žodžio vienas kitą puikiai suprantantys brolis ir sesuo – ne tik choreografijos mokytoja bei uolus mokinys, bet ir partneriai bendroje veikloje. "Ąžuolyno" gimnazijos moksleivis veda repeticijas kai kurioms "Isado" grupėms. Tomą mažieji šokėjai tiesiog dievina, o jis pats irgi tvirtina, kad užsiėmimai su vaikais niekuomet nešykšti geros nuotaikos.

Vaikinas taip pat savarankiškai kuria įvairias šokių kompozicijas. "Reikėtų pradėti jas užsirašinėti – viskas vos telpa galvoje", – nusijuokė Tomas.

Vis dėlto daugiausiai laiko gimnazistas praleidžia ant parketo pats repetuodamas. Praėjusieji metai dovanojo ne tik pergalių su "Isado" Lietuvoje, pirmąjį prizą konkurse Italijoje, bet ir solidų asmeninį laimėjimą – gatvės stiliaus šokį atlikęs vaikinas užėmė pirmąją vietą Klaipėdoje vykusio konkurso "You Dance!" profesionalų grupėje.

"Tie, kurie pamato šokantį Tomą, turi puikią progą įsitikinti, ko gali pasiekti jaunas žmogus, atsidavęs didelei aistrai. Abejingų nelieka", – šypsojosi talentingo vaikino sesuo.

Planuoja šokio studijas

Tomas prisipažino, kad mielai išmėgintų savo jėgas gatvės stiliaus šokių projekte. "Galbūt kuri nors mūsų televizija perims užsieniečių pavyzdį ir suteiks progą jaunimui pasireikšti", – vylėsi gimnazistas.

"Isado" šokių diapazonas apima beveik visas įmanomas sritis, o Tomas stengiasi semti žinias, kaip įmanydamas. Vaikiną domina ne tik gatvės stilius – jis yra mokęsis ir klasikinio baleto, ir liaudies šokių, sukasi valso ritmu arba išlieja energiją skambant Lotynų Amerikos muzikai.

"Norėčiau studijuoti šokį ir pasiekti šioje srityje kuo daugiau. Man tai yra viskas", – tvirtino klaipėdietis.

"Iš viso trys mano mokiniai galvoja apie choreografo specialybę, nors nė vieno neraginau, nestūmiau. Ar gali būti didesnis įvertinimas mokytojui?", – švytėjo I.Grigišienė.

Šokiai – užprogramuoti

Brolis ir sesuo spėjo, kad šokis tiesiog užkoduotas jų genuose. "Juk mūsų tėvai ant parketo "susišoko", – abu sukikeno lyg sąmokslininkai.

Dar nemokėdama vaikščioti Ingrida jau stebėjo, kaip su šokėjais dirba mama choreografė. "Ji pasakojo, kad su manimi pilve važiavo į pasirodymą Dainų šventėje. Kitokia turbūt negalėjau išaugti", – gūžtelėjo pečiais šviesiaplaukė.

Vis dėlto tėvai šokiu susižavėjusios dukters nei labai skatino, nei bandė atkalbėti. Ypač gimdytojus nustebino Tomo polinkis. "Jie turbūt manė, kad bent jau man šokiai negresia. Klydo", – šypsojosi jau dešimtmetį šokantis vaikinas.

Tėvams už jų atsidavimą dėkingi Tomas ir Ingrida tikino, kad šeima – ypač svarbi jų gyvenime: "Esame tarsi sulipę. Kiti paauglystėje bando atsiriboti, santykiai su tėvais atšąla. Mums taip niekuomet nebuvo".

Dievina rezultatą

Anksti pajutusi, kad šokdama vis galvoja, kaip to paties galėtų išmokyti kitus, Ingrida nė nesvarstė, kur pasukti – pasirinko sportinių šokių studijas Klaipėdos universitete. Skaistutę Idzelevičienę jauna moteris vadina profesionalumo etalonu. "Su ja bendraujant tampa absoliučiai aišku, kad tobulumui ribų nėra, o darbo niekada nėra per mažai", – savo patyrimu dalijosi I.Grigišienė.

Ji ir pati prisipažino, kad į priekį veja puikaus rezultato troškimas. "Kalbu ne tik apie kitų įvertinimą, bet ir apie spindinčias savo šokėjų akis, kai jie pamato, ko įstengė pasiekti", – pažymėjo choreografė.

Jai iki šiol ir linksma, ir keista prisiminti "Isado" gimimą. Dešimtokė ėmė ir subūrė entuziastų komandą. "Iš pradžių teko mokyti metais už save vyresnius, jau ragavusius šokio. Dabar šis amžiaus skirtumas atrodo nedidelis, bet paauglystėje būna truputį kitaip. Vis dėlto manęs klausėsi ir klausė. Mama pasakojo, kad vakarais užmigdavau žiūrėdama vaizdajuostes apie kokį nors šokio žanrą. Aplinkiniai turbūt jautė mano atsidavimą ir manimi pasitikėjo", – pasakojo "Isado" vadovė.

Daug darai – daug spėji

Maždaug prieš metus klaipėdietei nuskambėjo vestuvių varpai. "Anksčiau mintyse buvo tik šokiai. Gyvenau pas tėvus, buitimi neteko rūpintis... Praėjusieji metai buvo mokymosi būti ir žmona metai. Kai kas pasikeitė, bet darbui tai nesutrukdė", – tvirtino choreografė.

I.Grigišienė sukasi ne tik tarp namų, šokių, koncertų ir konkursų – ji suspėja studijuoti švietimo vadybos magistrantūroje.

Nors neretai vakarais ir Ingrida, ir Tomas iš nuovargio griūte griūna į lovas, nė vienas nemano, kad gyvenime kažką aukoja. "Sakoma, kad žmogus negalėtų funkcionuoti be maisto, miego. Mes, be jokios abejonės, dar pridėtume šokius", – teigė choreografė. "Užtenka trumpos pauzės – ir jau pasiilgstame šokių", – antrino seseriai Tomas.

Grožis – iš vidaus

Apie kantrybę, kuri būtina siekiant aukštų rezultatų, klaipėdiečiai kalba be skausmingų išraiškų veiduose: "Nieko gero nebus, jei stumsiesi į priekį sukandęs dantis. Reikia kantrybės, bet ji turi būti natūrali, kylanti iš noro tobulėti".

Ingrida ir Tomas šokio nevadina grupelės "išrinktųjų", apdovanotų ypatingais fiziniais duomenimis, privilegija. Broliui ir seseriai teko daug kartų įsitikinti, kad karštas troškimas daro tikrus stebuklus.

"Nuostabu, kai žmonės šoka savo malonumui – atsipalaidavę ir jaučia džiaugsmą", – atviravo Tomas. "Jei šoki iš širdies, nebūtinai iš susižavėjimo plos profesionalai, bet tai yra gražu. Svarbiausia – spindinčios akys ir atsidavimas tam, ką darai", – tvirtino I.Grigišienė.