Norvegės ir lietuvio valtys Atlante | Diena.lt

NORVEGĖS IR LIETUVIO VALTYS ATLANTE

Šiemet nemažai europiečių sėkmingai bando valtimis įveikti arba jau įveikė Atlanto vandenyną.

Link išsvajoto tikslo

Tarp sėkmingai įveikusių Atlanto vandenyną galima laikyti ir Lietuvos keliautoją Aurimą Valujavičių. Balandžio pradžioje jis buvo priešais Dominiką, o tiksliau ties Kokburno, taip pat Turkso ir Caikoso salomis.

Laikydamasis kurso plaukti pagal Antilų salyną ir Bahamus, A. Valujavičius tikisi pasiekti JAV Majamio pakrantę.

Balandžio pradžioje A. Valujavičius savo tinklalapyje dalijosi žiniomis, kad irkluoja per Bermudų trikampį, kuriame mistiškai dingo šimtai laivų ir lėktuvų. Iki šiol iškelta daugybė dingimo versijų, tačiau Bermudų trikampio paslaptis taip ir neatskleista.

Plaukimą per Atlantą A. Valujavičius pradėjo 2022 m. gruodžio 26 d. 5 val. ryto iš Ispanijos Ayamonte uosto. Jis siekia tapti pirmuoju lietuviu, valtimi įveikusiu Atlanto vandenyną. A. Valujavičius gali tapti vienu iš trijų žmonių, kuris valtimi per Atlantą nuo Ispanijos nuplauktų iki JAV.

Atlantą įveikusi norvegė

Žmonių, kurie valtimi plaukia per Atlanto vandenyną, yra daug. Šiomis dienomis apie valtimi įveiktą Atlanto vandenyną pranešė 35 metų norvegė keliautoja Linda Evenstad Emilsen.

Ji Atlanto vandenyną valtimi įveikė per 113 dienų. Jos 4 700 km maršrutas vedė nuo Ispanijos Tenerifės salos La Gomeros uosto iki Antigvos salos Karibų jūroje. Tai yra vienas trumpiausių plaukimo per Atlantą maršrutų.

Mano kojos buvo labai sunkios, atrodė, kad ant jų turėjau užsidėjusi gelžbetoninius blokus.

Lietuvio A. Valujavičiaus maršrutas, įveikus jį nuo Ispanijos iki JAV Majamio, siektų apie 8 tūkst. kilometrų.

„Mano kojos buvo labai sunkios, atrodė, kad ant jų turėjau užsidėjusi gelžbetoninius blokus“, – išlipusi, o tiksliau iškelta iš 8 m valties Antigvoje sakė norvegė.

Ji tapo pirmąja norvege, kuri valtimi perplaukė Atlanto vandenyną. Norvegijoje gyvena ir Atlanto vandenyną 2000 m. įveikusi škotė Diana Hoff. Nors ji ir turi dvigubą Didžiosios Britanijos ir Norvegijos pilietybę, bet kai plaukė per Atlantą, dar neturėjo Norvegijos pilietybės. Todėl ir nelaikoma, kad būtų pirmąja norvege, įveikusia Atlantą.

Pasiekimas: Linda Evenstad Emilsen tapo pirmąja norvege, irkline valtimi įveikusia Atlanto vandenyną. „Nrk.no“ nuotr.

Greičio ir išmonės rekordai

Vieno asmens plaukimas jachta per Atlantą yra įprastas ir gana dažnas atvejis. Didesnis iššūkis yra vieno žmogaus plaukimas jachta aplink pasaulį. Tarp tų, kurie po vieną apiplaukė jachta aplink pasaulį, yra ir moterų.

Pirmuoju valtimi kirtusiu Atlantą laikomas britas Džonas Fairfaksas. Jis 1969 m. liepos 19 d. išlipo į JAV Floridos pakrantę, per 180 dienų atplaukęs iš Ispanijos Kanarų salos. Tuo pat metu šiaurine Atlanto dalimi valtimi plaukė britas Tomas MacCleanas. Jis iš Kanadai priklausančios Niufaudlando salos 1969 m. liepos 27 d. atplaukė į Airiją.

Prieš tai Atlanto vandenyną valtimi buvo perplaukę tik dviviečiai ekipažai. Pirmieji tai 1896 m. atliko norvegų kilmės amerikiečiai Frankas Samuelsenas ir Georgas Harbo. Po jų net 70 metų niekas nebandė grumtis su Atlanto vandenynu, iki 1966 m., kai tam pasiryžo britai Džonas Ridvėjus ir Čajus Blytas.

Kai 1969 m. du britų vienutininkai valtimis įveikė Atlanto vandenyną, tai tarsi paleido džiną iš butelio. Vėliau vos ne kiekvienais metais kas nors ryždavosi tai vienu, tai kitu maršrutu valtimi plaukti per Atlantą. Plaukimas per Atlantą skirstomas į du etapus. Pirmasis apima laikotarpį iki 1981 m., kai nebuvo šiuolaikinių technologijų, įskaitant ryšio ir orientavimosi vandenyne priemones. Ir irklinės valtys buvo gerokai primityvesnės.

Po 1981 m. irklavimas Atlante tapo tarsi iššūkiu, kai pradėta siekti irkluojant per Atlantą įsirašyti į Gineso rekordų knygą. Nuolat buvo gerinami patys įvairiausi irklavimo per Atlantą rekordai, ne tik greičio, bet ir išmonės. Nuo 1997 m. netgi pradėtos rengti dviviečių ekipažų irklavimo per Atlantą lenktynės.

2018 m. amerikietis Briusas Carlsonas 4 263 km ilgio maršrutą nuo Niufaudlando iki Scilio salos Anglijoje įveikė per 38 dienas. Tai yra vienutininko irkluotojo rekordas per Atlantą.

2020 m. fiksuotas savotiškas rekordas, kai Atlantą įveikė brolis ir sesuo Anna ir Cameronas Macleanai.

2021 m. per Atlantą yrėsi ir gana greitai (per 70 parų) jauniausia kada nors tokiam žygiui pasiryžusi 21 metų keliautoja britė Jasmine Harrison. Iš vyrų jauniausias buvo amerikietis 19-metis Oliveris Cranesas, Atlantą su valtimi įveikęs 2018 m.

Atlantą 2015 m. įveikė vyriausias, beveik 67 m. irkluotojas prancūzas Gerardas Marie. Vyriausia irkluotoja – 55 metų britė Diana Hoff tą padarė 2000 m.

Rašyti komentarą
Komentarai (25)

dar vienas lašas jūroj

Nu kaip visada čia nutupia ir kacapynas aš juos pavadinčiau taip .Vsi kiti slovianiai ypač šakiniai maišomi bendrai su tais ciniškais naciais ... Šakniniai tai žinoma iš kartos į karta tikrieji inteligiontai , nu nereikia vaidint apie inteligenciją , jie yra iš savęs tokie .. Tai nėra apie tai , kad lietuvių tarpe nėra blogio ..

Viskas bus gerai

Turėtume tokią teritoriją ir žmonių kaip rusų, gyventume geriau negu amerikiečiai. Lietuvos žmones darbšti, valinga, siekianti pirmauti tauta. Didžiuojuosi istorija ir žmonėmis, sėkmės Aurimai.

Lithuania Rex

Tėvams pagarba, kad išaugino tokį valingą, gimtinę mylintį lietuvaitį. Gero vėjo Aurimai.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS