"PANEMUNIŲ ŽIEDAI": ŠVENTĖJE ATGIMS PILIES LEGENDA

Visos pilys turi paslapčių. Vienintelis klausimas – kaip jas atskleisti. Raudonės pilies burtažodis paprastas – pavasario bučinys vasarai. Kaskart pasikeičiant metų laikams, pilis atgyja laukdama po žiemos grįžtančių šeimininkų ir svečių.

Idilė iš praeities

Šiltuosiuose kraštuose šaltą žiemą praleidusių pilies šeimininkų grįžimas namo visad įkvėpdavo gyvybės šiems rūmams, esantiems vienoje gražiausių Lietuvos vietų. Raudonės erdvės greitai prisipildydavo svečių šurmulio, kuris virto nepakartojama tradicija – kasmet vykstančiu festivaliu "Panemunių žiedai".

Šiemet festivalio ir Raudonės veidas – portugališka meilės istorija, kuri prieš šimtmečius užsimezgė tolimos šalies miestelyje Madeiroje tarp portugalų rašytojo Jose Carlos de Faria e Castro ir Raudonės pilies savininkės anūkės Sofijos Lvovnos.

Todėl tokio sujudimo, koks kilo Raudonės pilyje 1872-ųjų pavasarį, niekada nėra buvę. Neregėtą šurmulį sukėlė žinia – parvažiuoja jaunavedžiai Sofi ir Jose.

"Sofi, Jose, mano vaikai, esu laiminga sulaukusi šios dienos! Būkit laimingi, saugokite vienas kitą, o pilis tebūna jūsų meilės buveinė ir sergėtoja", – džiaugėsi jaunųjų laime senoji Raudonės pilies šeimininkė.

Pačios mieliausios būdavo akimirkos, kurias Sofi ir Jose praleisdavo dviese. Raudonės ūkai ir saulėlydžiai įkvėpė įstabiausius Jose Carlos de Faria e Castro eilėraščius, jo mylimoji žmona Sofija prisėdusi šalia tyliai skambindavo gitara. Jų ramybę sudrumsti išdrįsdavo tik vienturtis mylimiausias sūnus Juozas, kurį vietiniai gyventojai išmokė puikiai kalbėti lietuviškai.

Atgims istorijos etapai

Vasarą sutikti Raudonėje kviečianti teatralizuotos pilies šventės "Panemunių žiedai" organizatorė Iveta Balserienė sako, kad šią svaigią meilės istoriją Raudonėje paskutinį gegužės savaitgalį atkurs dešimtys geriausių Lietuvos aktorių ir atlikėjų, o kiekvienas į šventę atvykęs žmogus pasijus šio įspūdingo vaidinimo dalyviu.

Tokiam šventės rengėjų požiūriui pritaria ir kelinti metai iš eilės specialiai Raudonei pasirodymus rengiantis Klaipėdos pilies teatras.

"Jaučiame, kad žiūrovai nori ne tik stebėti spektaklį, bet ir patys prisiliesti prie istorijos, pajusti, kaip atgyja praėję šimtmečiai", – sakė specialiai šiai šventei keletą pasirodymų rengiančio Klaipėdos pilies teatro įkūrėjas Alvydas Vizgirda.

Pilies šventės svečiams mintimis sugrįžti į XIX a. padės spektaklyje "Tokie balti balti" improvizuotas Raudonės pilies laikrodis. Jo rodyklės rodys ne minutes ir valandas, o šimtmečių istorijos tarpsnius.

Žiūrėdami į grakščius šokėjus, lyg vaikai kvailiojančius klounus, ugnies spjaudytojus, dvimetrinį, banderšą, pantaplinį, arafatinį, žmogeliukus iš praeities ir kitus linksmus personažus įkūnijančius mimus patys pasijusime neįtikimo XIX a. būdingo karnavalo dalyviais.

"Atvešime į Raudonę pačius gražiausius "Gyvus paveikslus" – "Panemunių žiedų" šventėje atgis aktorės Unės Babickaitės, dainininkės Onos Zabelaitės-Karvelienės, aktoriaus Fedoto Sipo-Sipavičiaus ir daugelio kitų ano šimtmečio pramogų pasaulio žvaigždžių personažai", – intrigavo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus autentiškų istorinių drabužių kolekcijos pristatymą rengianti režisierė Janina Armonaitė.

"Panemunių žiedų" šventę puoš portugališkos muzikos garsai ir amžinu pavasariu vadinamos Madeiros salos kvapai, o pilies svečius vaišins vienas garsiausių Portugalijos virėjų – Antonio Rodriguesas, specialiai pakviestas supažindinti Raudonės pilies svečius su portugališka virtuve ir jos tradicijomis.

Pasigardžiuoti – spektaklis

Kai ant senojo Raudonės pilies parko nusileis sutemos ir įsižiebs teatro žiburiai, "Panemunių žiedų" šventės dalyviai vėl bus pakviesti atsigręžti į Lietuvos istoriją. Balio Sruogos istorinė kronika "Milžino paunksmė" nukels į XV a., kai po Žalgirio mūšio rūpindamasis Lietuvos išlikimu Lenkijos karalius Jogaila sugebėjo atsisakyti savo interesų ir leido Vytautui tapti Lietuvos karaliumi.

Istorinę dramą atkūręs režisierius Vytautas Rumšas sako, kad B.Sruogos kronikoje, kaip ir Williamo Shakespeare'o kūriniuose, yra visko – meilės, intrigų, daugybė juokingų epizodų, dar skausmingesne paverčiančių gyvenimo dramą, kurioje žmogus aukojasi dėl valstybės gerovės ir nepriklausomybės.

Spektaklyje bus galima išvysti garsiausius Lietuvos aktorius – Rimantą Bagdzevičių, Adriją Čepaitę, Remigijų Bučių, Jūratę Vilūnaitę, Evaldą Jarą, Saulių Balandį, Džiugą Siaurusaitį, Joną Braškį, Vytautą Rumšą jaunesnįjį ir daugelį kitų.

Šurmuliuos gyvenimas

Į Raudonės pilies kiemą ant žalių žolynų ir kvepiančių pievų išeis pilies tarnaitės, ūkvedžiai, šeimininkės, ponios ir ponai pasveikinti į pilį suvažiavusių svečių. Visą dieną virtuvės šeimininkės vaišins svečius dvaro virtuvėje pagamintais skanėstais, ūkvedžiai aprodys savo valdas, atidarys visas pilies rūsio kerteles.

Čia veiksiančioje kepyklėlėje bus galima sužinoti senoviškų tešlos gaminimo receptų, patiems išsikepti naminės duonos. Saldainių krautuvėlėje – proga stebėti, kaip gaminami saldainiai.

Pieninės ir sūrinės darbininkai spaus sūrius, muš sviestą, įpils stiklinę pieno, kvies ragauti kulinarinio paveldo gardėsių. Pilies Aliejinėje tarnaitės iš senovinių indų pilstys lietuvišką, ką tik išspaustą aliejų.

Panemunės žvejų kiemelyje ant laužų čirškės tradicinė Jurbarko krašto žuvis – žiobriai. Malūne kaip ir senais laikais veiks dvaro bravoras. Dvaro aptiekoje šeimininkaus senosios vaistininkystės žinovai ir siūlys antpilų, nuovirų ir piliulių, grąžinančių jaunystę ir gyvenimo džiaugsmą.