Atviras, saviironijos nestokojantis, pasiruošęs priimti visus televizijos iššūkius vyras netrukus pasirodys visiškai nauju amplua. Ką jam reiškia šis pokytis? Koks jis už kadro? Kur jo stiprybės ir abejonės? Apie visa tai – atviras pokalbis su Pauliumi.
Televizijoje jaučiasi drąsiai
Paulius atvirauja, kad apie naują laidą ir tai, kaip jis jausis joje, mažai ką šiuo metu gali pasakyti. (Kalbamės fimavimams dar neprasidėjus.)
Paklaustas, kaip pateko tarp kandidatų į laidos vedėjus, vienas ryškiausių Lietuvoje turinio kūrėjų bėdą verčia laidos prodiuseriams ir Rūtai, panorėjusiai su juo dirbti.
„Man parašė pati Rūta. Susitikome su ja, pasikalbėjome ir sutikau, nors neturiu jokios patirties televizijoje“, – prisipažįsta Paulius ir priduria, kad vienas profesionalas ir vienas pradedantysis – puikus derinys. Iš pradžių, kol jis suvoks naujo jam televizinio formato esmę, laidos ramstis bus Rūta.
„Būtų kur kas blogiau, jei abu būtume tokie grybai kaip aš“, – juokiasi Paul De Miko slapyvardžiu internete pasivadinęs vyras.
Ar nebijo, kad Rūtos patirtis televizijoje jį gali užgožti, nustumti į antrą planą? Anot Pauliaus, niekas nenorės, kad taip įvyktų, nes žiūrovams bus neįdomu. „Ir aš nesileisiu, kad taip įvyktų, ir pati Rūta, manau, to nenorės. Abu rūpinsimės, kad nė viena pusė neliktų nepaklausta, nė vienas argumentas – neišgirstas. Tik tada „Už ar prieš?“ taps ne tik įdomiu susidūrimu, bet ir visuomenės nuotaikų analize“, – įsitikinęs jis.
Kiekvieną savaitę laidoje susitiks dvi pusės: „už“ ir „prieš“, kad be cenzūros ir be pagražinimų gintų savo pozicijas. Kuri pusė labiau įtikins žiūrovus? Kas paliks stipresnį įspūdį? Netrukus pamatysime.
Dirbti komandoje – joks iššūkis
Daugelis vaizdo tinklaraštininkų dirbti pradeda vieni: patys filmuoja, montuoja, kuria idėjas, tvarko socialinius tinklus ir bendrauja su auditorija. Tai ypač įprasta mažesniems kanalams ar tiems, kuriems patinka turėti visišką kūrybos laisvę.
Paulius užtikrina, kad nors kaip vaizdo turinio kūrėjas dirba vienas, komandinis darbas jam nesvetimas. Mini ne vieną atvejį, kai dalyvavo pokalbių laidose, vedė tinklalaides drauge su kitais vedėjais ar filmavosi televizijos laidose kaip komisijos narys.
„Iki savo kaip vaizdo tinklaraštininko karjeros pradžios dirbau tik komandose. Kažkam vadovaudavau, kažkam atsiskaitydavau. Draugai žino, kad labai mėgstu bendrauti, esu gana ekstravertiškas žmogus. Dirbti komandoje? Jokių problemų“, – užtikrina R. Mikelkevičiūtės porininkas.
Iš televizijos jis tikisi naudos ir sau kaip turinio kūrėjui. Ši patirtis lavins gebėjimą improvizuoti, greitai reaguoti į tam tikrus pokyčius diskutuojant, mokys dar labiau įsigilinti į tam tikras temas.
„Tikiuosi pagerinti daugybę įgūdžių: juk vesti TV laidą – tikrai ne tas pats kaip sėdėti vienam namuose priešais kamerą. Jau septintus metus dirbu socialiniuose tinkluose, tad man tikrai įdomu išplėsti savo kompetencijų ratą ir pabandyti dar ką nors naujo. Ypač kai yra tam laiko ir smalsumo“, – kalba Paul De Miko.
Abu rūpinsimės, kad nė viena pusė neliktų nepaklausta, nė vienas argumentas – neišgirstas. Tik tada „Už ar prieš?“ taps ne tik įdomiu susidūrimu, bet ir visuomenės nuotaikų analize.
Provokatorius ar moderatorius?
Naujos LNK laidos „Už ar prieš?“ formatas – provokuojantis. Čia bus gvildenamos karščiausios nūdienos aktualijos: nuo politikos ir švietimo iki vertybių, lygybės ar naujųjų technologijų įtakos. Ar pavyks žmonijai apsisaugoti nuo dirbtinio intelekto iššūkių, ar politikai lygesni už paprastus žmones, ar uždrausti rusų kalbą mokyklose, ar patiktukai socialiniuose tinkluose taps naująja valiuta? Ir taip toliau.
Paulius įsitikinęs, kad didžioji provokatorė ir pagrindinė žiežirba bent jau pirmose laidose bus Rūta: „Ji tai puikiai moka!“ Tačiau yra daugybė temų, kuriose turinio kūrėjas irgi gali „normaliai užsidegti, žmonių kalbą nukirtinėti ir balsą kelti“. Tereikia, kad laidos formatas leistų tai daryti.
Kokios temos Pauliui įdomiausios? Anot jo, visos populiarios socialinės, politinės, popkultūros temos jam tinka, visais klausimais jis gali pareikšti savo nuomonę. Vaizdo tinklaraštininkui nerūpi posakis „Nori išvengti konflikto – nekalbėk apie religiją ir politiką“. „Man tai nerūpi. Galiu pasakyti nuomonę visais klausimais, nebent atsirastų tema, kuria kalbėdamas jausčiausi nekompetentingas, nors mažai tikėtina, nes visos temos, laidų pašnekovai man bus žinomi iš anksto. Galėsiu pasidomėti ir pasiruošti“, – sako jis.
Jei vykstant laidos „Už ar prieš?“ diskusijoms atsiras naujų faktų, vedėjas gali pakeisti savo nuomonę. „Juk gavę naujos informacijos mes kiekvieną dieną performuojame ir savo pasaulėžiūrą. Bloga savybė, jei žmogus nesugeba to padaryti. Aš ne toks. Neužsiciklinu ties vienu. Mane laisvai galima ir perkalbėti, ir įtikinti, tik turėkite svarių argumentų“, – šypsosi naujas laidos moderatorius ir priduria, kad yra atviro proto, bet ne tiek atviro, kad šis iškristų per galvą.
Diskutavimo egzaminas
Laidoje „Už ar prieš?“ vedėjams teks ne tik klausytis pašnekovų, bet ir juos provokuoti, klausti nepatogių klausimų, bandyti įžiebti ugnį diskusijoje.
Ar Pauliui atrodo, kad lietuviai moka tai daryti? „Klausiate, ar lietuviai moka argumentuotai ir pagarbiai diskutuoti, o ne kibti vienas kitam į atlapus? Ne sykį mačiau per žinias, kaip kur nors Korėjoje parlamento posėdis virsta masinėmis muštynėmis. Mūsiškiai iki to dar nepriėjo. Bent aš tokio atvejo dar nežinau“, – juokiasi.
Paklaustas, kas jam galėtų būti sunkiausia vedant laidą, vyras įvardija keletą kliūčių. Pirmoji – neprognozuojami pašnekovai. Suvaldyti juos laidoje – nemenkas iššūkis net ir savo srities profesionalui. Antroji baimė – daugiau asmeninė. „Bijau, kad koją gali pakišti nepernelyg didelis įsigilinimas į laidos temą. Vis dėlto stengsiuosi, kad taip nenutiktų: skaitysiu, ruošiuosi, domėsiuosi“, – ranką prie širdies pridėjęs žada Paul De Miko.
Jei debiutas ir nepavyktų – vaizdo tinklaraštininkas tikina turįs storą odą kritikai. Per septynerius darbo socialiniuse tinkluose metus yra išklausęs daugybę nemalonių dalykų. Dabar, laukdamas pirmųjų filmavimų, drįsta manyti, kad atsiliepimų bus daugiau teigiamų nei neigiamų. „Galų gale, jei stengsiuosi ir pats sau patiksiu, kam dar turėsiu atsiskaitinėti? Jei savo debiutu liksiu patenkintas, man nerūpi, ką galvos kiti“, – dėsto nuomonę P. Mikolaitis ir priduria, kad savo darbe į konstruktyvius komentatorių patarimus visada atsižvelgia.
Kokios naudos tokio pobūdžio laida duos žiūrovams? Ji galėtų būti puikus šių dienų visuomenės ir jos nuomonių atspindys. „Sprendimai Seime? Duok Dieve“, – šypsosi vyras.
Neslepia asmeninio gyvenimo faktų
Prakalbęs apie vaikystę Paulius sako, kad ji niekuo nesiskyrė nuo kitų. Nebent tuo, kad jį užaugino tik mama. 33-ejų metų vyras niekada to neslėpė. Priešingai, viešojoje erdvėje dažnai mėgsta pajuokauti šia tema.
„Daugybė psichologų pasakytų, kad žmonės, augę nepilnose šeimose, turi tam tikrų traumų ir dažnai ieško autoriteto žvelgdami į kitus. Tačiau aš gerai sutariau su seneliu ir mamos broliu, savo krikšto tėčiu, kurie mane labai daug išmokė. Negana to, mes visi gyvenome viename rajone. Todėl, manau, vyrų mūsų šeimoje tikrai netrūko“, – dėsto jis.
Kodėl viešai dalijasi šiuo faktu? „Todėl, kad daugybė šeimų šiandien skiriasi, o tėvų skyrybos suteikia daug skausmo vaikams. Jie jaučiasi kitokie, nevisaverčiai. Savo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad čia nėra nieko gėdingo. Juk aš, būdamas išsiskyrusių tėvų vaikas, visai nemažai pasiekiau gyvenime?! Esu doras visuomenės pilietis“, – šypsosi vaizdo turinio kūrėjas.
Mintimis nusikėlęs į mokyklinius laikus, jis duoda sau patarimą atgaline data ir sako: „Pauliau, asile, mokykis istoriją!“ Pasirodo, mokykloje jis visiškai nesimokė istorijos, nes šis mokslas jam atrodė labai neįdomus. Prisipažįsta, kad kaltos ne mokytojos, kurių buvo ne viena, o pats, turėjęs stereotipinį įsivaizdavimą, kad istorija – vien sausos datos ir skaičiai.
„Būdamas 27-erių aš be galo susidomėjau istorija ir dabar daug skaitau, žiūriu dokumentiką, bandau užpildyti kadaise paliktas spragas, nes nesidomėti istorija mūsų geopolitiniame kontekste tiesiog neįmanoma. Sakyčiau, istorijos valstybinis egzaminas net turėtų būti privalomas“, – siūlo pataisas švietimo sistemoje pašnekovas.
Turinio kūrėju tapo ne iš karto
Baigęs gimnaziją, Paulius bandė studijuoti – nepavyko. Tuomet pradėjo dirbti klientų aptarnavimo centre, iš ten perėjo į finansinių paslaugų įmonę „Western Union“ ir tapo duomenų analitiku. Vėliau pakeitė dar kelias darbovietes, kol galų gale pradėjo vaizdo tinklaraštininko karjerą.
Vaikams, augantiems šiandienėje medijų aplinkoje, turinio formuotojai yra kaip dievai. Jie žavisi jais, nori tapti kaip jie. Paklaustas, ką jiems atsakytų, Paulius surimtėja. „Niekada to nedarykite, nes tai nėra supergarantuota profesija. Jei man pasisekė, dar nereiškia, kad ir jums pasiseks“, – kaip kirviu nukerta jis.
Paerzintas, kad bijo augančios konkurencijos, Paul De Miko slapyvardžiu pasivadinęs vyras pasakoja savo istoriją: jis atsirado reikiamoje vietoje reikiamu laiku, sukūrė lemtingą įrašą, kuris padėjo akimirksniu išpopuliarėti. „Tai buvo naujas, iki tol dar nematytas formatas – komentarų žanras. Nuo to viskas ir prasidėjo.
Todėl neklauskite manęs, kaip tapti vaizdo tinklaraštininku, nes aš juo tapau visiškai atsitiktinai. Verčiau studijuokite, kaupkite žinias, kurkite įmones ar startuolius“, – kuo rimčiausiai siūlo jis.
Savo darbo Paulius nevadina sunkiu, nors pasitaiko dienų, kai sėdi ir montuoja vaizdo įrašus iki paryčių: „Tačiau juk žmonės kasdien eina į darbą ir sėdi ten po aštuonias valandas. Palyginti su jų darbu, maniškis tikrai kur kas lengvesnis.“
Jei ne vaizdo tinklaraštininko karjera, tai kas tada? Paulius rausiasi atmintyje ir į dienos šviesą traukia vaiko svajones, kai norėjo būti ir krepšinio treneriu, ir gaisrininku, bet itin ambicingų planų niekada neturėjo. Neturi ir dabar. „Jei neužsiimčiau tuo, ką darau dabar, turbūt dirbčiau ką nors susijusio su elektroniniais pardavimais arba dirbtiniu intelektu, nes tai išplaukia iš mano jau turimų duomenų analitiko kompetencijų“, – svarsto jis.
Galiu pasakyti savo nuomonę visais klausimais, nebent atsirastų tema, kuria kalbėdamas jausčiausi nekompetentingas, nors mažai tikėtina, nes visos temos, laidų pašnekovai man bus žinomi iš anksto.
Pauliaus sekėjai tikrai prisimena dieną, kai populiariam turinio kūrėjui buvo patikėta lydėti į Lietuvą atvykusią „YouTube“ kanalo žvaigždę Darreną Jasoną Watkinsą (IShowSpeed). Pokalbio metu Paulius leptelėjo, kad lietuvių kalba priklauso slavų kalbų grupei ir išsyk buvo nulinčiuotas. „Už tą nesąmonę internete sulaukiau labai daug neapykantos, – kalba jis ir priduria, kad labai dėl to neišgyvena. – Pats sau esu didžiausias kritikas, bet vadovaujuosi sveiku protu ir ilgai savęs negraužiu. Kaip buvęs duomenų analitikas, stengiuosi problemas išsidėlioti į atskirus mažus segmentus ir tada po truputį jas spręsti.“
Ko labiausiai pats bijo: nesėkmės, vienatvės, nesupratimo, ligos, senatvės ar nepopuliarumo? Pauliaus žodžiais tariant, didžiausias mūsų visų priešas yra laikas.
„Bijau senatvės. Lietuvos pensininkai tikrai negyvena oriausiai iš visų pasaulio pensininkų. Ko dar bijau? Vienatvės. Omenyje turiu ne antrą pusę, bet draugus, šeimą. Nenorėčiau likti be jų. Vis dėlto labiausiai mus visus turbūt gąsdina nežinia“, – sako naujos laidos „Už ar prieš?“ vedėjas.
Jei galėtų ištrinti vieną savo asmenybės bruožą, jis atsisakytų narcisizmo ir savanaudiškumo. „Esu labiau narcizas ir labiau savanaudis nei vidutinis Lietuvos žmogus“, – traukia save per dantį jis.
Sportinės disciplinos norėtų ir darbe
Kas Paulių šiandien labiausiai motyvuoja? „Nežinau. Nelabai tikiu motyvacija. Juk mano darbas yra per brūkšnelį hobis. Aš tai darau ir iš to gyvenu. Paul De Miko yra mano prekinis ženklas. Todėl darbe papildomos motyvacijos nereikia. Nebent sporte?“ – klausimu į klausimą atsako jis.
Šiuo metu vyras intensyviai sportuoja – ruošiasi kūno rengybos varžyboms. Džiaugiasi, kad kai kalba pasisuka apie sportą, disciplinos netrūksta. „Neprošal būtų išsiugdyti tokią pačią discipliną ir kai kuriu turinį, nes labai daug šūdmaliauju ir labai daug laiko iššvaistau vėjais“, – prisipažįsta jis.
Pauliaus dalijasi, kad jo praktikuojamas sportas – HYROX – oficialaus lietuviško pavadinimo dar neturi, tačiau yra panašus į kūno rengybos lenktynes, kai jungiamas bėgimas ir funkciniai kūno stiprinimo pratimai. Čia dera ištvermė (8 km bėgimas) ir funkcinis kūno stiprinimas. Kiekvienose varžybose trasa – tokia pati. Varžybos vyksta visame pasaulyje kiekvieną mėnesį po kelis kartus.
„Man jose neblogai sekasi. Neseniai Rygoje buvau pirmas iš visų lietuvių ir ketvirtas savo amžiaus grupėje apskritai. Kai rezultatai gerėja, norisi nuolat jose dalyvauti, dirbti salėje“, – prisipažįsta šio sporto entuziastas.
Pajuokaujame, kad po metų kitų Paul De Miko gal bus garsesnis kaip HYROX sportininkas, o ne turinio kūrėjas. „Vargu, – atšauna. – Man jau 33-eji. Jau senukas, bet kol pasiekimų kreivė dar kyla į viršų, tol ir sportuoju.“
Nemėgsta gulėti paplūdimyje
Dauguma vaizdo tinklaraštininkų gali dirbti iš bet kur. Viskas priklauso nuo jų turinio tipo, techninių poreikių, veiklos apimties.
Nors galėtų gulėti po palmėmis Havajuose ar leisti laiką Balio paplūdimiuose, Paulius sako, kad nemėgsta nei degintis, nei maudytis. Labiau – keliauti. Dar – kopti į kalnus, pabėgioti.
Kadangi šiuo metu širdies draugės neturi, keliauja ir atradimais dalijasi su draugų kompanija. Neseniai visi buvo Šiaurės Italijoje, Bergamo mieste. „Kitąkart aplankėme Paryžių, dalyvavome muzikos festivalyje, – džiaugiasi. – Dar spėjau ten ir pusmaratonį nubėgti – išties geras būdas susipažinti su nauju miestu.“
Kai Lietuvoje geras oras, su gera kompanija nulekia ir į Palangą.
Dirba, sportuoja, bėgioja. Bėgimas, sako, kiekvieno sekmadienio ritualas. Praktikuoja jį ir dar kelis kartus per savaitę vietoj salės treniruočių.
Ar atidžiai renkasi, ką valgyti? Pasak Pauliaus, ir taip, ir ne. Kadangi šiuo metu neturi merginos, praktikuoja vadinamąjį bičo meniu ir kasdien valgo visiškai tokį patį maistą. „Valgau keturis patiekalus, kad gaučiau reikalingų kalorijų, ir tiek. Visiškai nevartoju angliavandenių ir cukrų. Teoriškai maitinuosi sveikai, nors dietologai turbūt sakytų, kad per daug vienodai. Tačiau man skanu. Aš kaip šuo: tą patį galiu valgyti visą pusmetį“, – juokiasi ir vardija, kas sudaro jo dienos meniu. Pusryčiams – avižinė košė, per pietus – granola su graikišku jogurtu, po treniruotės – vištiena, daržovės, kiaušiniai (baltymai), vakarienei – varškė arba sūris.
Jei galėtų pakeisti vieną savo gyvenimo įvykių, Paulius nieko nekeistų. Cituoja kažkieno giliai į širdį įstrigusius žodžius, kad jei galėtų kartoti gyvenimą nuo pradžių, darytų lygiai tas pačias klaidas, kurias darė, nes tik su jomis pasiekė tašką, kur yra dabar. „Kadangi esu patenkintas tuo tašku ir tais žmonėmis, kurie mane supa, bijočiau bet kokio drugio efekto. Nenorėčiau prarasti net menkiausio dalyko iš to, ką dabar turiu“, – šypsosi LNK laidos „Už ar prieš?“ vedėjas ir prašo būtinai parašyti, kad, nepaisant šio atviro prisipažinimo, jo gyvenimas tikrai nėra tobulas.
Naujausi komentarai