R. KIRILKINĄ PAJŪRYJE PAPIKTINO VAIRUOTOJO ELGESYS: NORĖJO PERVAŽIUOTI MANO ŠUNĮ

Dainininką Ruslaną Kirilkiną pajūryje papiktino šiurkštus vairuotojo elgesys. Atlikėjas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasakoja, kad vairuotojas jį ir augintinį Guru išprašė iš transporto priemonės ir, dainininko tvirtinimu, norėjo pervažiuoti šunį.

„Kaip manote, kuo gali pasibaigti Jūsų nuostabi diena Šventojoje? Jau kelintą vasaros sezoną iš eilės, aš apsistoju Šventojoje, Būtingės sodų bendrijoje kartu su savo augintiniu Guru. Ši vieta yra nuostabi savo gamta, miškais ir išskirtine ramybe. Pats Šventosios miestelio centras yra už maždaug 4,5 km kelio nuo mano gyvenamosios vietos, tai yra, apytiksliai, valanda laiko einant pėsčiomis“, – pasakoja R. Kirilkinas.

Vos tik spėjus pasisveikinti su gerbiamu vairuotoju, jis pasitiko mus ypač piktu žvilgsniu, lyg būtume jo baisiausi priešai.

Vyras sako, kad pajūryje tenka ne tik vaikščioti pėsčiomis, bet ir naudotis viešojo transporto paslaugomis. „Būnant ir apsistojant čia, aš gan dažnai nueinu iki pat Šventosios pėsčiomis kartu su savo augintiniu, o grįžtame paskutiniu kompanijos „Vlasava“ autobusu, kuris išvyksta 18 val. (maršrutas Palanga–Šventoji–Būtingės terminalas). Šiandien buvo nuostabi ir saulėta diena, vidurdienį pajudėjome pėsčiomis link Šventosios kartu su Guru, ketindami prasivaikščioti ir pasidžiaugti gražiu oru, tuo pačiu nusipirkti reikiamų maisto produktų, kadangi artimiausia nuo mano namelio parduotuvė yra tik Šventojoje“, – apie, atrodo, įprastą dieną rašo atlikėjas.

R. Kirilkinas pasakoja, kad šįkart bandymas važiuoti viešuoju transportu buvo kitoks – atlikėjas susidūrė su vairuotoju, kuris, pasak vyro, elgėsi itin šiurkščiai.„Tad po mūsų 10 km pasivaikščiojimo kartu pėsčiomis, apsipirkome prekybos centre ir nulėkėme link autobuso stotelės pasitikti savo paskutiniojo autobuso į namus. Atvykus autobusui, aš, kaip visada, prieš įlipant į vidų, paėmiau savo 2 kg sveriantį bei ramų augintinį ant rankų. Vos tik spėjus pasisveikinti su gerbiamu vairuotoju, jis pasitiko mus ypač piktu žvilgsniu, lyg būtume jo baisiausi priešai. Nedelsiant buvome grubiai ir gan agresyviai išprašyti iš autobuso, nes vairuotojas nesutiko vežti mūsų į Būtingės terminalą“, – šiurkščiu vairuotojo elgesiu piktinosi vyras.

„Aš ramiu tonu paaiškinau vairuotojui, kad neturiu kaip grįžti ir esu su sunkia bei pilna kuprine ant pečių. Taip pat paklausiau, kuo jis skiriasi nuo jo kolegų, kurie vežiodavo mus su Guru keletą vasaros sezonų iš eilės? Tačiau gerbiamas vairuotojas buvo kategoriškas ir su malonumu dėstė savo ir ne savo taisykles, lyg mėgaudamasis savo valdžia. Piktas, agresyvus ir, mano akimis žiūrint, nelaimingas vairuotojas paaiškino, kad tokius gyvulius kaip Guru reikia narvuose vežiotis, nes šiandien, neva, aš šunį vežtis noriu, o jau rytoj kokį arklį užsimanysiu įgrūsti į jo autobusą“, – vairuotojo žodžius prisimena R. Kirilkinas.

Suėmiau save į rankas ir vėl grįžau nufilmuoti „didvyrį“, kuris išvažiuodamas iš stotelės, lyg gąsdindamas, o gal visai rimtai, norėjo pervažiuoti per mano augintinį ir mano kojas

„Išeidamas drebančiomis rankomis iš autobuso, aš net nesugebėjau tinkamai jo nufilmuoti, bet patyręs tokį nemalonų incidentą, rodos, net pats telefonas manęs nebeklausė. Vairuotojas, matydamas, kad bandau kažką filmuoti, išlipo iš savo kabinos į lauką, lyg mane nuvydamas ir šaukdamas visa gerkle: artiste tu! Aš tuoj tau pafilmuosiu. Tiesą sakant, aš išsigandau ir sparčiais žingsniais nuėjau tolyn. Kiek vėliau suvokiau, kad telefono kamera nieko neužfiksavo. Tad suėmiau save į rankas ir vėl grįžau nufilmuoti „didvyrį“, kuris išvažiuodamas iš stotelės, lyg gąsdindamas, o gal visai rimtai, norėjo pervažiuoti per mano augintinį ir mano kojas“, – apmaudo neslėpė vyras.

„Dar ilgai stovėdamas mąsčiau, kuo galėjo viskas pasibaigti. Gal, visgi, tokiems kaip šis, nestabilios psichikos, bendravimo sutrikimų turintiems ir etiketo nesilaikantiems vairuotojams jau būtų pats laikas palikti tokias darbo vietas ???Gerbiamas bendrovės „Vlasava“ vadove Sauliau Čepkauskai, aš to nerašyčiau, jei žmogiškumo neturėčiau nei lašo... Man, pasirodo, rūpi visi jūsų klientai, kartu su jų gyvūnais, ar be jų. Tačiau ar mes rūpime Jums?“ – retoriškai klausia R. Kirilkinas.

„P. S. Namo teko grįžti gana nepigiai, pasitelkiant vietinės taksi paslaugas“, – taip įrašą socialiniame tinkle baigia atlikėjas.

Portalo žurnalistams įmonės atstovas Arūnas Zaveckas teigė, kad galioja tam tikros gyvūnų vežimo taisyklės. „Bendrovė „Vlasava“ informuoja, jog pagal galiojančių „Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių“ 70 punktą – autobusuose draudžiama vežti gyvūnus be taros (šiuo atveju „tara“ laikoma dėžutė, narvas, rankinė, kuprinė, lagaminas – talpa, iš kurios augintinis neištrūktų į saloną (bagažinę))“, – konkretizavo A. Zaveckas.

Įmonės atstovas nurodė ir konkrečius leidžiamo su savimi pasiimti rankinio bagažo matmenis. „Gyvūnai taroje traktuojami kaip bagažas. Kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą, kurio matmenys ne didesni kaip 60x40x20 cm arba kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm, vienetą. Autobuso bagažinėje galima vežti vieną bagažo, kurio matmenys ne didesni kaip 100x50x30 cm arba kurio bendra dydžių suma ne didesnė kaip 180 cm, vienetą. Antrą arba didesnį negu šie matmenys bagažo vienetą keleivis gali vežti tik tada, jei baigus keleivių įsodinimą, bagažinėje lieka laisvų vietų. Bagažą į autobuso bagažinę priima ir paskirties punkte išduoda ekipažas, pateikus bilietą“, – komentavo įmonės atstovas.

Pasak A. Zavecko, taisyklėse pasitaiko ir išimčių. „Taisyklių 70 punkte numatytas reikalavimas vežti gyvūnus taroje netaikomas, jeigu keleivis aklasis, o jo šuo – vedlys. Tokiu atveju šuo vežamas tik pateikus dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepų žymos. Šuo vedlys vežamas nemokamai ir neturi užimti sėdimos vietos“, – teigė įmonės atstovas.