Ar norite praskrieti bobslėjaus rogėmis 120 km/val. greičiu olimpine trasa su sportininku? Gal svajojate pralėkti ledo keliu, įšokę į padangas ir kiniškus puodus, arba vasarą dumti bobslėjumi ant ratų? Dauguma Europos ledrogių trasų atviros ir ne sportininkams: jose kiekvienas patirs aštrių pojūčių.
Bobslėjaus taksi – 80 eurų
"Iš pradžių nerimavau – vis dėlto tai ekstremalus sportas. Tą vakarą buvau vienintelė mergina tarp būrio vyrų ir vaikinų, pasirengusių išbandyti ledroges", – prisimena studentė Ugnė, iki šiol negalinti užmiršti trasoje patirtų įspūdžių.
Vokietijos Vinterbergo ledrogių trasa yra 1609 m ilgio, turi 15 posūkių, įrengta ant Šiaurės Reino-Vestfalijos Kappe kalno 770 m virš jūros lygio.
Nusileisti bobslėjaus taksi asmeniui kainuoja 80 eurų. Važiuojama keturiese: trys mėgėjai, o priekyje – buvęs sportininkas. "Man pasisekė – sėdėjau antra, nes sunkiausia yra sėdinčiajam bobslėjaus gale", – sakė kaunietė.
Trasą įveikė per 61,62 sek.
"Per instruktažą sportininkas patarė nesukinėti galvos, atpalaiduoti kūną ir neįsitempti. Visi turėjome pasirašyti, kad esame sveiki ir neturime sveikatos problemų – juk leidžiantis trasos posūkiuose kaklo ir stuburo apkrova padidėja net 4 kartus, – pasakojo mergina. – Stengiausi taip ir daryti, tačiau sunku nesilenkti, nes skriedamas jauti tarsi kažkas visą kūną spaustų milžiniška jėga žemyn."
Pasak Ugnės, lekiant rogėmis 110–120 km/val. greičiu dairytis aplink negali net fiziškai, matai tik priekį, o posūkiuose atrodo, kad tuoj apvirsi arba kur nors trenksiesi. Pojūtis visiškai kitoks nei tokiu pat greičiu važiuojant automobiliu.
"Trasą įveikėme per 61,62 sek., tačiau per šią vienintelę minutę gavau labai daug adrenalino – jaučiausi lyg po ilgiausio maratono ir dešimt puodelių kavos", – šypsojosi lietuvė.
Finišavus įteikiamas sertifikatas, kuriame įrašomi važiavusiojo vardas ir pavardė, fiksuojamas nusileidimo laikas, kuris tvirtinamas sportininko parašu.
"Vos išlipusi iš bobslėjaus jau tvirtai žinojau, kad ateityje norėčiau nusileisti ir vėl", – tikino Ugnė.
Ledu padengiama per savaitę
"Lietuvoje nėra ledrogių trasų – galėtume vieną paskolinti, nes Vokietijoje turime keturias", – šmaikštavo Andreasas Schäferis, daugiau kaip 20 metų dirbęs Vinterbergo ledrogių trasos atsakinguoju vadovu. – Darbo yra visus metus: ne tik organizuoti varžybas ir čempionatus, bet ir tinkamai paruošti trasą sporto sezonui ir svečiams."
Pasak jo, įprastai sezonas prasideda spalio pradžioje ir tęsiasi iki vasario pabaigos. Rudenį prireikia vienos savaitės, kad visa trasa, šaldoma vamzdeliais tekančiu amoniaku, būtų padengta ledu – jo storis turi būti 6–9 cm. "Per žiemos sezoną vienos dienos trasos eksploatacijos kaina – 10 tūkst. eurų. Kuo šiltesnis sezonas, tuo daugiau išlaidų", – trasos priežiūros ypatumus vardijo vokietis.
Pramogautojai apdrausti
Registracija bobslėjaus pramogoms pradedama rugsėjį. "Norėdami naujus metus pradėti sausio 2-ąją lėkdami su vėjeliu, roges turite ruošti rudenį – registruotis iš anksto. Per sezoną adrenalino pasisemia per 2500 turistų", – pasakojo A.Schäferis.
Ar bobslėjaus taksi saugus? Juk dauguma važiuojančiųjų trasa leidžiasi pirmą kartą gyvenime. Pasak A.Schäferio, pramoga saugi, be to, kiekvienas važiuojantis yra apdraustas, jei nelaimingas atsitikimas įvyktų dėl sportininko kaltės ar trasos problemų. Vis dėlto tai pramoga tik sveikiems – dėl didelių apkrovų (4G) trasoje net sportininkai profesionalai leidžiasi ne daugiau kaip 7–8 kartus per dieną.
Reporteris daugiau nesileis
Pasak daug metų Vinterbergo trasą administravusio vokiečio, čia būta ir nemažai kurioziškų situacijų. WDR radijo stotis tiesioginiam reportažui parengti pasiūlė vienam reporteriui leistis bobslėjumi ir radijo klausytojams tiesiogiai komentuoti savo potyrius.
Vyras iš pradžių aktyviai komentavo, kol skaičiuodamas trasos posūkius pagaliau prarado orientaciją, o pasiekęs finišą be aplinkinių pagalbos negalėjo išlipti iš ledrogių. Paskutinis jo komentaras klausytojams buvo toks: "Daugiau niekada!"
"Bobslėjus abejingų nepalieka: nusileidusieji arba to daugiau niekada nenori pakartoti, arba dega nekantrumu kada nors vėl sėsti į ledroges", – tikino A.Schäferis.
Trasose – ir žvaigždės
Vokietijos ledrogių trasose populiarūs TV šou, rengiami jau dešimtmetį. Į 4 valandų trukmės du vakarus tiesiogiai transliuojamą renginį kasmet sukviečiamos ne tik TV žvaigždės, bet ir garsūs aktoriai bei muzikantai, kurie kartu su sportininkais leidžiasi trasa, po vieną ar keturiese sėdėdami... kiniškuose puoduose!
Anot A.Schäferio, vokiečių PRO-7 TV įžymybės S.Raabo vedamame renginyje žiūrovams emocijų netrūksta: pirmą vakarą vyksta komandų atranka – specialiai suręsto slidžių šuolių tramplyno gale čiuožiantieji kiniškuose puoduose pakyla į orą ir pūkštelėja tiesiai į pilną vandens baseinėlį – atrakcija verta dėmesio, juolab kai lauke tvyro minusinė temperatūra. Toliausiai nušokusieji gauna pirmą starto numerį rytojui, o trumpiausiai – kitądien startuoja paskutiniai.
Antrą vakarą 8–10 komandų jau leidžiasi ledrogių trasa kiniškais puodais – laimi per du važiavimus nusileidusieji greičiausiai. Žiūrovams daugiausia emocijų sukelia akimirkos, kai neišsilaikę posūkiuose ekipažai išvirsta iš puodų.
Ledrogės vasarą – ant ratų
Vokietijos rytinėje dalyje įrengta Altenbergo ledrogių trasa, be įprastų bobslėjaus pramogų, dar siūlo išbandyti šio to išskirtinio.
"Sniego padangomis galima leistis ne tik nuo kalno, bet ir bobslėjaus trasa, – sakė praeityje garsus bobslėjininkas, dabartinis Altenbergo ledrogių trasos vadovas Matthiasas Beneschas. – Tai ypač mėgsta šeimos, nes jei lydi vienas iš tėvų, gali pramogauti ir dešimtmečiai – leidžiamasi po dvi arba keturias sukabintomis padangomis." Maksimalus pasiekiamas greitis – 55 km/val., kaina asmeniui – 10 eurų. Vokiečiai, artėjant Kalėdoms, trasose organizuoja bendradarbių važiavimo sniego padangomis turnyrus.
Na, o karščiausią vasaros dieną, kai apie ledą – tik prisiminimai, čia galima atsivėsinti. "Nuo gegužės iki rugsėjo tikromis bobslėjaus rogėmis, bet su ratais, 1413 m ilgio trasa lėksite 80 km/val. greičiu – šalto vėjo gūsis garantuotas", – tikino M.Beneschas. Viena tokia gaivinanti procedūra asmeniui kainuoja 50 eurų.
Latviai turi komandą ir trasą
Sausį nuvilnijo sensacinga žinia: į Sočio žiemos olimpines žaidynes pateko Jamaikos bobslėjininkų komanda – sportininkai, namie treniravęsi ant smėlio ir neturintys savo trasos. Braliukai latviai, vieninteliai iš trijų Baltijos šalių, turi olimpinę bobslėjaus komandą ir sportinę trasą Siguldoje.
Lietuviai kol kas privalo tenkintis vasaros rogučių pramoga ant Kalitos kalno Anykščiuose.
Per Sočio žiemos olimpines žaidynes sporto aistruolių dėmesys bus prikaustytas prie televizorių ekranų. Ir nors lengviausia "sportuoti" gulint ant sofos ir maigant nuotolinio pultelio klavišus, vis dėlto reikėtų ryžtis ir aktyviam sportui arba bent jau pasitaikius progai išbandyti ekstremalią pramogą. Gal tada ne taip lengvai teisime sportininkus už jų padarytas klaidas.
Naujausi komentarai