Klaipėdos muzikinis teatras naująjį sezoną šiandien pradės nacionaline premjera – seniai žadėta, ilgai laukta teatro vadovės kompozitorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės opera-fantasmagorija "Frank’Einstainas – XXI amžius".

Gali būti šokas

Autorės žodžiais, kūrinys išprovokuotas tragiškos kasdienybės. "Tačiau kokia tragiška ji bebūtų, viltį turime rasti ir grožis lieka. Viltį ir meilę simbolizuoja šešiametrė Frankenšteino lėlė, apsigyvenusi ant mūsų teatro stogo", – teigė A.Žigaitytė.

Kalbėdama apie viltį, teatro vadovė džiaugėsi surinkusi per 3000 parašų už naujojo teatro vietą Danės krantinėje ir įteikusi juos kultūros ministrui. "Taip pat mūsų sociologinės apklausos rezultatai rodo, kad 80 proc. apklaustųjų – už teatrą ten. Dar įdomu, kad jaunimas iki 21 metų, kaip paaiškėjo, dažniausiai renkasi ne operetę ar miuziklą, o operą ir simfoninį žanrą", – dėstė A.Žigaitytė.

Jos 3 veiksmų operoje-fantasmagorijoje "Frank’Einstainas – XXI amžius" bus visko – nuo muštynių iki ašarų, žadėjo kompozitorė. "Tekstas, reginys, muzika – čia viskas svarbu, – aiškino ji. – Labai daug ginčijuosi su savo vyru – šio spektaklio dailininku, bandom apsaugoti publiką nuo šoko".

Asmenybė – prieš minią

Mat operos veiksmas vyksta mūsų dienomis, veiksmas plėtojamas kasdieninėje aplinkoje. Amžina problema – tobulo žmogaus paieška – joje pateikiama mažo krašto – Lietuvos – šiandieninių kolizijų kontekste.

A.Žigaitytės žodžiais, tai istorija "apie šiandieninio pasaulio sukurtus siaubus, apie Kūrėją, pakylantį prieš tingią ir inertišką minią, apie nesantaiką ir meilę. Pagrindinis veikalo konfliktas – tarp mąstančio, ateities perspektyvų ieškančio Profesoriaus ir inertiškos minios. Profesorius nepakenčia "JŲ" smulkmeniškumo, abejingumo nestabdomiems pasauliniams procesams: trečiosios šalys kuria branduolinę bombą, Žemėje katastrofiškai didėja gyventojų skaičius, o resursai senka, žmonijos ateitis, jeigu niekas to proceso nesustabdys – išsigimimas. Stabdymų jau būta – Profesorius šaiposi iš Lenino, Hitlerio, Stalino ir kitų pasaulio galingųjų ketinimų pakeisti visuomenę. Jiems nepavyko, o jam – pavyks. Ne išorę, visuomeninius santykius reikia tvarkyti, o žmogaus sandarą, mąstymą. Klonavimas – bioinžinerija – tai Profesoriaus viltis. Jis svajoja sukurti tobulą žmogų... Tačiau ir Profesorius suklysta. Pirmoji klaida: jis nori nuolankaus, sau paklusnaus žmogaus. Iš tikrųjų, pats sau to nepripažindamas, Profesorius svajoja tapti pasaulio valdovu. Antroji klaida – naujojo žmogaus – Frank’Einstaino – išorė: Profesorius svajojo jai suteikti visa, ko jam pačiam stinga. Tačiau Profesoriui eksperimentas nepavyksta, vietoj tobulo grožio – jo žmogysta su išorės defektais. Lieka viltis – mąstymo tobulumas. Dar kartą įsitikiname, kad žmogaus kūrinys negali varžytis su Kūrinija. Klausimas – kas bus rytoj? – lieka be atsako".

Veda pati autorė

Kompozitorės teigimu, "nuo pat pirmųjų akimirkų šis veikalas buvo kurtas būtent Klaipėdos muzikinio teatro kolektyvui, jo individualybėms ir fenomenams. Modernioje operoje susipynė ir modernios technologijos – akademinė ir elektroninė muzika, garso ir vaizdo instaliacijos, itin drąsi scenografija, kostiumai, net brutalūs žodžiai, nesgi veiksmas vyksta mūsų dienomis".

Operą stato marga menininkų komanda, vedama pačios kūrinio autorės bei jaunos režisierės ir choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės, tame pačiame teatre sukūrusios šiuolaikinį šokio spektaklį "Spragtukas". Spektaklio dailininkas – Arvydas Nekrošius, klaipėdiečiams žinomas iš operų "Eugenijus Oneginas" ir "Popėjos karūnavimas" scenovaizdžių, Rimas Sakalauskas atsakingas už vaizdo instaliaciją, Gediminas Zujus, Giedrius Litvinas ir Donatas Indrišiūnas – už garsą.

"Frank’Einstaino" pagrindiniai vaidmenys teko pirmąsyk Klaipėdos muzikinio teatro scenoje dainuosiančiam Lietuvos operos ir baleto teatro solistui Rafailui Karpiui, čionykštei publikai jau pažįstamiems Andrejui Kalinovui (Profesorius) bei Tadui Girininkui ir Dmitrijui Afanasjevui (Frank’Einstainas). Kitus vaidmenis atliks solistai Virginijus Pupšys, Kęstutis Nevulis, Šarūnas Juškevičius, Stasys Rezgevičius, Svetlana Konstantinova, Loreta Ramelienė, Jadvyga Grikšienė, spektaklyje taip pat dalyvaus choras, baleto artistai ir orkestras. Operą diriguos Modestas Barkauskas.