Vilniaus vengrų restorano „Csarda“ savininkas Darius Katinas prisimena, kad originalias jo skrybėles pirmiausiai pastebėjo lietuviški prekybos centrai.

40 skrybėlių turintis verslininkas mano prisidedantis prie šio galvos apdangalo populiarėjimo Lietuvoje.

– Ar lengvai pripratote prie skrybėlių?
– Iš pradžių jaučiausi nejaukiai: visi labai daug komentuodavo, bet dabar žmonės nebeįsivaizduoja manęs be skrybėlės. Jei išeinu į gatvę be jos, sako: „Čia ne tu arba šiandien tavo gyvenime, matyt, įvyko kažkas negero.“
– Ką jums reiškia galvos apdangalas?
– Skrybėlės – mylimiausias mano aksesuaras. Ne tiek daug žmonių jas dėvi. Nors skrybėlių mėgėjų pas mus vis daugėja. Manau, ir aš prisidėjau prie jų populiarinimo (juokiasi). Kai pamatau gatvėje žmogų su skrybėle, maloniai jam nusišypsau ir pasisveikinu.
– Atsimenate pirmosios savo skrybėlės istoriją?
– Pirmąją savo skrybėlę atsivežiau iš Vengrijos. Bet ji ne vengriška. Tai buvo „Gucci“ mados namų skrybėlė, kurią netyčia aptikome keliaudami po Budapeštą su aktoriumi Ramūnu Rudoku. Juokais sumaniau pasimatuoti, o Ramūnas pastebėjo, kad man labai tinka. Kitą dieną ją nusipirkau. Visas kitas įsigijau palaipsniui. Dažnai keliauju po užsienį, tai iš ten ir parsivežu įdomesnių skrybėlių.
– Kokios replikos jums juokingiausios?
– Žmonės, kurie manęs nepažįsta, klausia, ar nesu praplikęs, kad skrybėlę nešioju. Visi mano, kad skrybėlės - tik praplikusiems asmenims. Artimiausiu metu žadu nusiskusti galvą plikai. Nežinau, ar mano kirpėjas išgirs šį norą, bet aš jį išreikšiu.
– Nesidomėjote, gal jūsų giminėje būta skrybėlių mėgėjų. Gal tai užkoduota genetiškai?
– Mano prosenelis nešiojo skrybėles. Kiek atsimenu, jis visose nuotraukose su skrybėlėmis. Bet mano gyvenime tai visiškas atsitiktinumas.
– Ką jums reiškia skrybėlė?
– Jos – mano aprangos akcentas.
– Kiek jų turite?
– Skrybėles renku apie dvejus metus. Šiandien mano kolekcijoje per 40 skrybėlių. Dauguma jų vieno gamintojo, Beno Gurino mados namų. Kiekvienais metais šis kūrėjas išleidžia apie šimtą modelių sezonui skirtų galvos apdangalų. Mano spintoje ir yra daugiausiai ekstravagantiškų jo kūrinių.
– Ar domėjotės Lietuvos skrybėlių rinka?
– Man regis, Lietuvoje nė pats Juozas skrybėlių nesiuva. Manau, kad mūsų šalyje nėra dizainerio, kuris užsiimtų skrybėlėmis. Įdomiausia tai, kad man pradėjus nešioti skrybėles, pirmiausiai sureagavo „Maxima“. Iš karto pasipylė trijų ar keturių rūšių skrybėlės (juokiasi). Aišku, už jų reklamą man dar niekas nepadėkojo, bet aš ir nenoriu. Geriausia išlikti nepriklausomu veidu.
– Ar brangūs jūsų kolekcijos egzemplioriai?
– Viena skrybėlė verta dviejų šimtų eurų.
– Kaip patartumėte jas prižiūrėti?
– Na, į valyklą jų turbūt nenuneši... Geriausia pavalyti drėgnu skudurėliu.
– Pagal kokius kriterijus renkatės naują skrybėlę?
– Pagal faktūras. Į standartines skrybėles net nežiūriu. Man įdomios įvairesnių formų, retesnių medžiagų. Viena jų mano kolekcijoje – su apdegintu dirbtiniu zebro kailiuku. Mano skrybėlės – nuo paprasčiausios medžiotojo tipo skrybėlės iki tinkamos eiti į klubą, apsiuvinėtos rožinėm gėlėm.
– Kaip manote, kokią emociją aplinkiniams spinduliuoja jūsų skrybėlė?
– Norėčiau, kad žmogus, pamatęs mane su skrybėle, nusišypsotų, kad pasaulis jam taptų gražesnis ir linksmesnis.