„Gimdyme gydytoja maloniai pasiūlė nedalyvauti. Medikas – kaip laivo kapitonas, turi jo klausyti. Užtat manais gavau laukimo kambarį už sienos ir girdėjau pirmąjį Rojaus pasisveikinimą. Belaukiant sūnaus gimimo, mano laikrodžio rodomas pulsas siekė 120. O išgirdęs mažylio balsą, nubraukiau ir ašarą – su niekuo nesulyginamas jausmas“, – visą gyvenimą atmintyje išliksiančius įspūdžius pasakoja naujas tėčio pareigas besimatuojantis Saulius.

Jis neslepia, jog Rojaus vardą vaikeliui su žmona buvo sugalvoję dar gerokai prieš nėštumą.

„Rojaus vardas buvo mūsų mintyse dar tada, kai jo nebuvo pilve. Sicilijoje sėdėdami su gražiu vaizdu kalbėjomės apie vardus ir jis buvo vienas iš tų berniukų vardų, kuris vėliau vis dažniau buvo kartojamas. Pagalvojome, juk esame rojuje – saulė, viduržemio jūra. Kai sužinojome, kad laukiamės berniuko, turėjome dar pora variantų, bet jie taip ir neprilipo“, – šypsojosi radijo laidų vedėjas.

Paklaustas, kokios buvo keletas pirmųjų tėvystės dienų, S. Žvirgždas nusijuokia: „Pirmos dvi paros – po maždaug 3 val. miego. Primena dalyvavimą festivalyje „Palatos live“ tik atlikėjas čia – vienas. Teko patikrinti buvusių jaunystės naktinėjimų įpročius“.

S. Žvirgždas toli gražu nebando meluoti ir pripažįsta – jau teko susidurti su pirmaisiais tėvystės iššūkiais.

„Bet Rojus nustebino kantrybe – taip krapštantis su sauskelnių užsegimu ir rūbų keitimu, rėkti pradėtų ir suaugęs. Įgūdžių trūksta kaip ir miego, bet dabar tobulėsime kartu su juo: mažylis mokysis gyventi šiame pasaulyje, o mes tuoj perprasime visus tėviškus triukus“, – įsitikinęs S. Žvirgždas.