Ugniagesių šeimoje – drąsos genai

Sekmadienį minima ugniagesių globėjo Šv.Florijono diena klaipėdiečiui Nikolajui Solovjovui daugiau nei profesinė šventė. Vyras stipriai spaus ranką sūnui Viktorui, sekančiam karštomis tėvo pėdomis.

Gaisrinėje – nuo mažų dienų

V.Solovjovas linksmai šyptelėja prisiminęs, kaip tėvas jį, mažą berniuką, pasiimdavo su savimi į gaisrinę. Išplėtęs akis vaikas apžiūrinėdavo įspūdingus automobilius ir netverdavo džiaugsmu, jei pasitaikydavo proga juose pasėdėti.

Dabar 35 metų ugniagesys gelbėtojas jau pats pasakoja smalsuoliams iš mokyklų apie savo darbo ypatumus. V.Solovjovas mano, kad turbūt neatsirastų nė vieno, kuriam ekskursijos po gaisrininkų valdas keltų žiovulį. „Jei dar ir ratą apsuki kieme į mašiną vaiką įsisodinęs ar įjungi aliarmo signalą, nuostabai nėra ribų“, – juokėsi vyras.

Jį patį pasirinkti ugniagesio darbą paskatino ne tik romantiški vaikystės įspūdžiai. Tėvas savo atžalą anksti sudomino ugniagesybos sportu. N.Solovjovas yra ilgametis šios šakos treneris ir entuziastas. Abiejų vyrų namuose