Kūryba – motyvacija veikti
Kaip informuojama pranešime spaudai, šio unikalaus sumanymo autorius žinomas ne tik kaip muzikos filmams kūrėjas, bet ir kaip žmogus, jau daugelį metų telkiantis pasaulio lietuvius bendriems kūrybos projektams. Jo naujasis darbas „Būkime kartu“ gimė iš paprastos, bet šiandien itin jautrios minties: karo akivaizdoje vienybė tampa ne šūkiu, o būtinybe. Pasak G. Zujaus, būtent dabar svarbu ne stebėti, o veikti – jungtis, kurti ir kalbėti vienu balsu.
Prie šio projekto jungiasi lietuviai ir lietuviškų šaknų turintys žmonės, kuriems svarbu išlikti kartu, net kai juos skiria tūkstančiai kilometrų. Taip pat – skirtingų kartų ir patirčių menininkai: pavyzdžiui, dainininkė Veronika Povilionienė savo vaizdo įrašą projektui nufilmavo gydydamasi ligoninėje, o saksofonininkas Petras Vyšniauskas prie muzikos prisijungė nepaisydamas savo intensyvaus kūrybos grafiko.
„Šis projektas man svarbus tuo, kad parodo, kaip plačiai pasaulyje yra išsibarsčiusi Lietuva ir kaip stipriai žmonės nori išlikti kartu. Prie dainos „Būkime kartu“ prisijungė solistai ir chorai iš keturių žemynų – nuo Australijos ir Naujosios Zelandijos iki Europos, Amerikos ir Artimųjų Rytų. Kai matai, kad žmonės įrašo savo balsus namuose, bendruomenėse ar net ligoninėje, kaip tai padarė V. Povilionienė, supranti, kad tai ne tik muzikinis projektas. Tai gyvas ryšys, kuriame dalyvauja visi, nepriklausomai nuo atstumo ar aplinkybių“, – sako G. Zujus.
Naujausiame dainos projekte būti kartu kviečia 33 solistai, penki lituanistinių mokyklų ir bendruomenių chorai iš trylikos pasaulio šalių. Daugiausia atlikėjų, net 22, – iš Australijos: Perto, Adelaidės, Brisbeno ir Sidnėjaus, taip pat Naujosios Zelandijos, Oklando. Dalyvavo ir lietuviai iš Dubajaus, JAV, Jungtinės Karalystės, Italijos, Nyderlandų, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Ispanijos.
Sėkmės raktas
Projekto sėkmei, pasak G. Zujaus, didžiulę įtaką padarė beveik 40 metų Australijoje gyvenanti Gražina Pranauskienė. Jos pačios indėlis į lietuviškos kultūros puoselėjimą Australijoje yra reikšmingas ir ilgametis.
Nuo pat atvykimo į Australiją XX a. pabaigoje ji aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, vadovavo chorams, dirbo su vaikais, kūrė ir koordinavo muzikinius projektus, dalyvavo pasaulio lietuvių dainų šventėse, rašė apie kultūros renginius ir vykdė akademinius tyrimus, skirtus lietuvių tapatybei diasporoje.
„Nepaisydami laiko skirtumo, dirbome išsijuosę, kad susapnuotas Gedimino sapnas virstų tikrove. Pirmiausia kartu sukūrėme „Būkime kartu“ dainos žodžius, o tada skubiai ieškojau instrumentininkų, kad pagyvintų Gedimino kuriamą akompanimentą. Toks pasaulinis projektas per vaizdajuostėje atkurtą kosminę erdvę sujungė ne tik vaikus, paauglius, bet ir suaugusiuosius. Jame dalyvavo suaugusiųjų choras iš Adelaidės „Lituania“! Valio Gediminui, valio!“ – projektu džiaugiasi G. Pranauskienė.
Projekto poveikį ypač ryškiai jaučia ir užsienyje gyvenančios lietuvių bendruomenės. Perto lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kušeliauskienė sako, kad šis projektas jų vaikams atvėrė visai kitokią Lietuvą. Anot jos, iki šiol Lietuva jiems buvo tėvų ir senelių gimtinė, vieta, į kurią atvykstama aplankyti artimųjų ir praleisti laiką šeimos rate.
„Dabar vaikai Lietuvą atranda patys – per kūrybą. Tai jau visai kitas ryšio lygmuo“, – sako J. Kušeliauskienė.
Šis projektas man svarbus tuo, kad parodo, kaip plačiai pasaulyje yra išsibarsčiusi Lietuva ir kaip stipriai žmonės nori išlikti kartu.
Be pabaigos
Pasaulio lietuvius vienijantys kultūros projektai, pasak pašnekovų, neretai gimsta iš asmeninių susitikimų, bendrų patirčių ir ilgamečio nuoseklaus darbo. Docentas G. Zujus sako, kad „Būkime kartu“ vaizdo klipas sąmoningai kuriamas kaip gyvas projektas, kuris niekada nebus galutinai užbaigtas.
„Į jį organiškai įsilies nauji dalyviai, atstovaujantys skirtingoms meno kryptims ir gyvenantys įvairiose pasaulio vietose. Šiuo metu paskelbta pirmoji vaizdo klipo versija, tačiau, gavus naujų vaizdo įrašų, kurie gali būti nufilmuoti ir paprastomis namų sąlygomis telefonu, klipas bus nuolat papildomas. Tokia idėja leidžia projekte dalyvauti ne tik profesionalams, bet ir bendruomenėms, šeimoms, vaikams ir jaunimui“, – sako kompozitorius ir priduria, kad jį kuriant talkino Vilniaus kolegijos bendruomenė.
Šis muzikinis sumanymas neatsitiktinis. Jis natūraliai išaugo iš daugelį metų trunkančios veiklos, kurią G. Zujus kryptingai plėtoja, siekdamas stiprinti pasaulio lietuvių ryšį su lietuviška kultūra. Jau septyniolika metų jis kasmet organizuoja kūrybines pasaulio lietuvių jaunimo stovyklas Rumšiškėse, Lietuvos etnografijos muziejaus erdvėje. Šiose stovyklose susitinka lietuvių kilmės jaunuoliai iš įvairių pasaulio šalių, drauge lavinantys vokalo, šokio ir vaidybos įgūdžius, per meną atrandantys savo santykį su Lietuva.
Peržengė Europos ribas
Pastaraisiais metais šios iniciatyvos peržengė Europos ribas. Pernai kūrybinės dirbtuvės buvo rengiamos Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kur G. Zujus kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Švietimo komisijos pirmininke Alvija Černiauskaite keliavo po miestus, susitiko su vietos lietuvių bendruomenėmis, dainavo, muzikavo ir kūrė Lietuvai skirtus meninius projektus.
„Neabejojame, kad šios kelionės rezultatai netruko pasireikšti ir Lietuvoje. Praėjusią vasarą Rumšiškėse vykusioje jaunimo kūrybinėje stovykloje dalyvavo ne tik lietuviai iš įvairių Europos šalių, bet ir specialiai į ją atvykusios lietuvės iš Australijos – Perto ir Sidnėjaus. Toje pačioje stovykloje vokalo, šokio ir vaidybos gebėjimus lavino jaunuoliai, turintys lietuviškų šaknų ir gyvenantys JAV, Jamaikoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Malyje, Airijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Kūrybos procesą vainikavo miuziklas „Kelyje į laisvę“, tapęs muzikine kelione per svarbiausius Lietuvos istorijos laikotarpius nuo 1918 iki 1990 m.“, – pasakoja G. Zujus.
Pasaulio lietuvių įtraukimas į bendrus kultūros procesus tęsėsi ir Kaune vykusiame festivalyje „Šančiai Inn Jazz“, už kurio palaikymą organizatoriai dėkoja mikrorajono bendruomenei. Šio festivalio scenoje pasirodė ne tik žinomi Lietuvos džiazo muzikantai, bet ir talentingas lietuvių išeivijos jaunimas. Prie projekto prisijungė ir Naujojoje Zelandijoje gyvenanti dainininkė Inora Flowers.
Naujausi komentarai