Anapilin iškeliavusio Vytauto Kernagio sūnus, bendrovės „Tiketa“ generalinis direktorius Vytautas Kernagis neslepia, kad į arabišką Šiaurės Afrikos šalį, viliojančią tik ramių, gana monotoniškų atostogų mėgėjus, po tėvo laidotuvių su žmona Rima išvyko ieškoti kaip tik ramybės.

„Tunise praktiškai visą laiką praleidome penkių žvaigždučių viešbutyje: gėrėme ir miegojome. Norėjosi nuo visų atsiriboti. Nieko nematyti, nieko neveikti, tik miegoti“, – pasakojo V.Kernagis.

Jis prisipažino, kad tokios pasyvios atostogos jo gyvenime buvo visiškai naujas potyris.

Netektis – dar draskanti

Nuo aplinkinių dėmesio ir paskutinių mėnesių įvykių, užgriuvusių Lietuvoje, pailsėję sutuoktiniai tikino savo tikslą pasiekę.
„Lietuvoje pabėgti nuo visų sudėtinga. O Tunise, išjungus mobilųjį telefoną, niekas tavęs neklausinėja, kodėl taip atrodai ar kodėl taip pasielgei. Visi suvokia, kad gyvenime įvairiai gali atsitikti, ir tavo būsenas priima natūraliai“, – apie savaitę trukusią išvyką pasakojo maestro sūnus V.Kernagis.
Kitą dieną po tėvo mirties „Tiketos“ generaliniu direktoriumi tapęs V.Kernagis jaunesnysis laiko tai labai keistu sutapimu.
Paklaustas, ar susitaikė su tėvo išėjimu, pašnekovas papurtė galvą. „Kurį laiką taip ir liks. Juk jis buvo asmenybė, užpildžiusį tam tikrą erdvę, o dabar ji liko tuščia. Reikia laiko su tuo susigyventi“, – kalbėjo maestro sūnus. V.Kernagis jaunesnysis sakė, kad jų šeimoje vis dar aštriai juntama tėvo netektis, esą tik mama į viską žvelgia filosofiškai.
Šiandieninį savo gyvenimą V.Kernagis apibūdino kaip labai dinamišką ir intensyvų. „Yra daug veiklos mūsų šeimoje įsteigtame Vytauto Kernagio fonde, kyla vis daugiau minčių, susijusių su onkologija... Atsakomybės daug, kažkas turi ją prisiimti“, – kalbėjo pašnekovas.

Ekskursija į Sacharą nedomino

Daugiau nei po pusę paros penkių žvaigždučių Tuniso viešbutyje pramiegodavęs V.Kernagis jaunesnysis pasakojo, kad toks gyvenimas jam visai patikęs: „Servisas aukšto lygio: guli, maudausi, važinėji vandens motociklu arba skraidai parašiutu. Tunise nematėme ir atvykėlių iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Visai kitaip nei Turkijoje. Buvo siūlomos apžvalginės ekskursijos ir pramogos Sacharos dykumoje, bet mes nevažiavome. Ne toks buvo mūsų tikslas. Skridome išsimiegoti“, – atvirai pasakojo pašnekovas.
Tačiau keturračius ir Tuniso virtuvę svečiai iš Lietuvos išmėginti spėjo: „Viešbutyje galėjome susišnekėti rusų ir prancūzų kalbomis, ragavome labai skaniai paruoštų kalmarų, paeljos.“
 V.Kernagis sakė, kad antrą kartą Tunisą aplankytų nebent panašiu tikslu – dėl komfortiško pasyvaus poilsio. Jį labiau domina Šiaurės kraštai. Tik V.Kernagio jaunesniojo žmona Rima mieliau renkasi saulėtus ir šiltus kurortus.
Atostogauti sutuoktiniai šį kartą skrido be sūnaus. Trejų su puse metų Nojus liko Lietuvoje su močiute.

Įveikė skrydžio baimę

Kelionė lėktuvu į Tunisą V.Kernagiui jau nebekėlė paniškos baimės. Ankstesnė jo skrydžių patirtis buvo kur kas liūdnesnė nei šįsyk. „Kraupiai bijodavau, – prisipažino jis. – Pakilus lėktuvui negalėdavau nė kvėpuoti, sėdėdavau kėdę apsikabinęs. Tačiau pradėjus dažniau skraidyti tai natūraliai praėjo. Prisimenu, kai po ilgesnio laiko, praleisto Amerikoje, taip norėjau pamatyti namus, kad nebebuvo svarbu, nei kaip, nei kiek skrisiu“, – į prisiminimus nugrimzdo pašnekovas.
V.Kernagis pasakojo, kad maždaug prieš dvejus metus, norėdamas įveikti skrydžio baimę, jis pradėjo pats mokytis pilotuoti lėktuvą, tačiau dabar jau metai, kai jis neskraido.
Į klausimą, kodėl V.Kernagio šeima poilsiui nesirenkanti Palangos kurorto, išgirdome kelis argumentus: „Palangą traktuoju ne vien kaip kurortinį miestą. Ten mes retkarčiais nuvažiuojame, mums tai – pasibuvimo vieta, nebūtinai susijusi su atostogomis. O poilsis Tunise šiuo metu daug pigesnis nei Palangoje.“
Tik ką iš Tuniso sugrįžusi pora artėjančią vasarą žada praleisti Lietuvoje, tik rudeniop norėtų pakeliauti po Ameriką.