Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai | Diena.lt

VOKIETIJOS KALĖDŲ MUGĖS: ŽMONIŲ UPĖS, PREKYSTALIŲ KRANTAI

Beveik mėnesį visoje Vokietijoje vyksta kalėdinės mugės ir upeliais liejasi karštas vynas. Šv.Kalėdas vokiečiai pasitinka ne tik dovanų pilnais krepšiais, bet ir rekordais: pasaulyje aukščiausia Kalėdų egle, didžiausia piramide ir kitais netikėtais šventiniais atradimais.

Dresdene prieš 579 metus

Saksonijos žemės sostinė Dresdenas – vokiškasis kalėdinių mugių karalius, į šventinį sūkurį panardinantis stačia galva: nuo lapkričio pabaigos iki Kūčių mieste vyksta per 170 renginių, veikia net 11 kalėdinių mugių, o istoriniame miesto centre garsioji Striezelmarkt yra seniausia Vokietijoje – rengiama nuo pat 1434-ųjų, šiemet jau 579-ąjį kartą. Tai visas Kalėdų miestelis su apžvalgos ratu ir 14 m iškilusia 6 aukštų kalėdine piramide su besisukančiomis figūrėlėmis – aukščiausiu tokiu šventiniu mediniu statiniu pasaulyje.

Mugei apžiūrėti vieno karto tikrai nepakaks. Gali vaikščioti skersai išilgai ir galop kitądien vis tiek dar pamatysi tai, ko vakar buvai nematęs.

Šviečiantys žibintai – advento žvaigždės, žvakės ir žvakidės, medžio dirbiniai ir rankdarbiai, papuošalai ir eglučių žaisliukai, kalėdinės namų dekoracijos, kepurės, pirštinės ir šalikai gula ant prekystalių, vildamiesi surasti savo šeimininkus.

Skanėstų ir vyno vilionės

Iš mugės alkanas ar ištroškęs neišeisi. Tradiciniai meduoliai ne tik su išrašytais naujamečiais linkėjimais, bet ir meilės prisipažinimais, įvairiausi sausainiai, obuolinės spurgos ir burnoje tirpstantys "Šokoladiniai bučiniai", iš džiovintų slyvų suverti kaminkrėčiai, medus, šventiniai arbatžolių rinkiniai, karamelizuoti ar šokoladu aplieti vaisiai ir riešutai, kepinti kaštonai – rizikuoji pavargti net viską vardydamas.

Kai nuo saldumynų apsąla širdis, skubama griebtis kepamų dešrelių su bandele, čia pat garuoja puodai su troškiniais, įdarytomis bulvėmis, čirška vokiški blynai ir, žinoma, aromatu vilioja karštas vynas, kurio kaina – 2,50–3,50 euro. Parduodamas kartu su puodeliu už kelių papildomų eurų mokestį – išgėrus gali atsiimti pinigus arba pasilikti puodelį kaip gražų suvenyrą.

Kviečiama paskanauti ne tik obuolių, bet ir vyšnių ar mėlynių vyno, pagardinto šlakeliu romo ar likerio. Vaikams pilstomas nealkoholinis punčas.

Maudynės po atviru dangumi

Dresdenas gali pelnytai didžiuotis savo kalėdiniu pyragu Christstollen. Ne kartą ragavęs įsitikini, kad turbūt geriausio skonio jis kepamas būtent Dresdene. Vis dėlto reikėtų būti apdairiems ir nesusigundyti pigiausiu, nes iškeptojo pagal originalų receptą siūlo ne visi. Tokio pyrago 1 kg kaina –13–15 eurų.

Pačioje mugėje įrengta parodomoji kepyklėlė, kurioje lankytojų akivaizdoje minkoma tešla, o lauko krosnyje kepami šie milteliniu cukrumi apsnigti kalėdiniai garduoliai.

Pabėgti nuo didžiojo šurmulio galima šiek tiek tolėliau įsikūrusioje senove alsuojančioje kitoje miesto kalėdinėje mugėje Altmarkt, kurioje pardavėjai vilki senoviniais drabužiais ir šv.Kalėdos pasitinkamos viduramžių dvasia.

Senosios architektūros namų apsuptyje, be įprastų skanėstų ir gėrimų, pristatomi amatai, siūloma meno dirbinių, gali nusikaldinti proginių monetų ar tiesiog įšokti į kubilą pasikaitinti karštame vandenyje, tačiau per kelias dienas neteko matyti nė vieno, pasiryžusio pasimėgauti tokiu garinimusi po atviru dangumi greta vaikščiojančių mugės lankytojų.

Fortepijonas ant grindinio

Šventinę nuotaiką Dresdene kuria ne tik mugės. Mieste sutiksi vaikštinėjančių Kalėdų Senelių, gali pasivažinėti arkliais traukiama senovine karieta.

Iš tolo sklindantys muzikos garsai priverčia suklusti ir stabtelėti ne vieną. Ant grindinio gatvėje fortepijonu skambinantis Arne Schmittas iki šiol yra muzikavęs daugiau nei 200 miestų. Muzikantas sutinka būti pakviestas koncertuoti bet kurio pasaulio miesto gatvėse.

Nenumaldomą metų kaitos artėjimą primena Dresdeno centre atliekami archeologiniai kasinėjimai. Senųjų pastatų liekanų labirintuose archeologai bando nubraukti laiko dulkes, o atsivėrusi erdvė bent šiek tiek pritildo minios šurmulį.

Medinukai gimsta kalnuose

Vokietijos Saksonijos miestelis Zeifenas įsikūręs Rūdiniuose kalnuose, vos keli kilometrai nuo Čekijos pasienio. Jame veikiančios medžio dirbinių dirbtuvės garsiausios Vokietijoje, būtent jose gimsta gražiausios kalėdinės piramidės, kainuojančios net po kelis tūkstančius eurų, daugybė įvairiausių medinių dūmijančių figūrėlių, šviečiančių langų dekoracijų – nuo pavienių angelų, varpelių iki viso kalėdinio orkestro muzikantų ar miško gyventojų kolektyvo. Kiekvienas dirbinys – tarsi mažytė pasaka, sekama nagingų moterų rankomis dirbtuvėse surinktų spalvingų personažų.

Jei ne turistų pilni autobusai ir pavienių keliautojų automobiliai, atrodytų, kad mažasis Zeifenas dar toli gražu nepradėjęs švęsti. Čia nėra įprastos mugės, vynu prekiauja vos vienas kitas kioskas, bet užtat visus metus veikia medinių dirbinių parduotuvėlės, o vakarop sutemus kiekviename lange pamatai tiek kalėdinių šviečiančių dekoracijų, kiek vargu ar beišvysi Vokietijos didmiestyje.

Rekordininkė iš 1700 eglučių

Šiaurės Reino–Vestfalijos miestas Dortmundas gali pasigirti ne tik savo futbolo komanda, bet ir Kalėdų egle. Vadinti ją eglute tiesiog neapsiverstų liežuvis, nes šio miesto žaliaskarė gražuolė šiemet pripažinta aukščiausia pasaulyje – ji net 45 m aukščio!

Idėjos autoriaus vokiečio Wernerio Basselmanno kūrinys suręstas iš 1700 gyvų eglučių, sveria 30 t, jai sumontuoti prireikė net 4 savaičių. Eglė spindi daugiau nei 40 000 lempučių, papuošta dvylika 4 m aukščio angelų, kurių kiekvienas – po 200 kg. Visai šiai konstrukcijai įtvirtinti Hanzos aikštėje buvo išlietas specialus fundamentas, sveriantis net 140 t.

Kartkartėmis didžiosios eglės viduryje pro žaliaskarės langą susirinkusiuosius kalbina Kalėdų Senelis, savo sveikinimus palydėdamas trimito garsais. Vaizdai įspūdingi.

Dar įspūdingesnė miestiečių ir turistų minia, miestą užplūstanti savaitgaliais. Vaikščiojimas tokioje sausakimšoje mugėje alinantis – jautiesi nešamas žmonių srovės tarsi plauktum upe, kurios krantus riboja tik šviečiantys prekystaliai.

Kalėdos prasideda širdyse

O štai Veimaro kalėdinėje mugėje ramiau: aikštėje stovinti nebyli J.Goethe‘s ir F.Schillerio porelės skulptūra, rodos, neleidžia visiškai panirti į materialius dalykus. Šio Tiuringijos miesto kultūrinė dvasia jaučiama net ir per kalėdinių dekoracijų spindesį.

Ar prieššventiniame šurmulyje nepasiklysta tikrosios šv.Kalėdos, ar kasdien gurkšnojamo karšto vyno puodelyje nepaskęsta tikroji jų esmė? Net ir kalėdinėse mugėse privalu bent trumpam atitraukti akis nuo akinančio blizgesio ir pažvelgti į gruodžio danguje spindinčias tikras žvaigždes, lūpomis sugauti krintančią snaigę, pasiųsti bičiulišką šypseną ir šiltą linkėjimą sau bei pasauliui. Juk tikros Kalėdos prasideda ne mugėse, bet širdyse.

GALERIJA

  • Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai
  • Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai
  • Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai
  • Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai
  • Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai
  • Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai
  • Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai
  • Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai
  • Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai
  • Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai
  • Vokietijos Kalėdų mugės: žmonių upės, prekystalių krantai
Loretos Galubauskienės nuotr,
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Taip

Paskutinis sakinys pats prasmingiausias.

vytautas

Taip nera kaip voketijoje tai graudu reiketu pasijudinti stagnatoriams ne i kisene o is kisenes, kad tai ka daro musu tautodailininkai pagaliau butu pas mus Klaipedoje ir ne vienetai kaip teatro aiksteje gintariniai atsirpasau isrinktiesiems o visiems tautodailininkams savaite pries kaledas suteikti NEMOKAMAS vietas jie tai moka uz patenta patikekit laisvu nebutu o efektas senamiestis atgytu yra ideju si pirma sekmes patarsiu

SUSIJUSIOS NAUJIENOS