EMIGRANTŲ NUOTYKIAI KELTUOSE: Į RESTORANĄ – VIENAIS APATINIAIS

Užsienyje uždarbiaujantys mūsų tautiečiai girtų linksmybių neatsisako net jūroje. Laivuose padauginę lietuviai taip įsisiautėja, kad praranda sveiką protą. Panašiai atsitiko ir klaipėdiečiui, kurį kelte esą suviliojo ir apšvarino išvaizdi ukrainietė.

Prarado uždirbtus pinigus

Klaipėdietis Virginijus A. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.) pragaištingą kelionę keltu, kuriame prarado visus su savimi turėtus pinigus ir vertingus daiktus, prisimins dar ilgai.

Ne tik dėl didelių finansinių nemalonumų, bet ir dėl patirtos gėdos.

Tiesa, pats Virginijus kaltinimais nesisvaido ir kalba iš esmės – dėl visų jį ištikusių blogybių kaltas alkoholis.

"Niekam pretenzijų neturiu, tik sau", – liūdnai tarstelėjo jis.

Plukdė įspūdingą sumą

38-erių Virginijus A. daug metų dirba vienoje Norvegijos statybos įmonėje. Pradėjo nuo paprasto darbininko, vėliau tapo apdailininku, o prieš kelerius metus buvo pakeltas į aukštesnes – statybos darbų vadovo – pareigas.

Didėjo ir lietuvio atlyginimas – atskaičius mokesčius nuo 3 tūkst. iki 5,5 tūkst. eurų per mėnesį.

Vyras pasakojo dirbantis dar ir savaitgaliais, švenčių dienomis.

"Dauguma Osle gyvenančių lietuvių užsiima vadinamąja chaltūra, nes tai finansiškai naudinga. Darbdavys moka dvigubai ir tiesiai į rankas. Po kelių mėnesių gali parsivežti į Lietuvą dar vieną papildomą algą. Darbštiems žmonėms Norvegija – svajonių šalis", – įsitikinęs jis.

Į Klaipėdą pas šeimą – žmoną su dviem vaikais Virginijus stengiasi sugrįžti bent kartą per pusantro mėnesio. Dažniausiai plaukia laivu iš Švedijos. Taip nutiko ir pastarąjį kartą.

Bendrovės "DFDS Seaways" keltu iš Karlshamno į Klaipėdą keliavęs lietuvis su savimi turėjo poros mėnesių uždarbį – bemaž 10 tūkst. eurų.

Kartu su juo plaukė ir keli pažįstami lietuviai, su kuriais Virginijus pradėjo kelionę bare.

Viskis liejosi laisvai

"Ragavome viskį ir linksmai šnekučiavomės. Paprastai plaukiant namo lietuvių nuotaikos keltuose būna puikios – kišenės pilnos grynųjų, atostogos. Taip buvo ir tą kartą. Pinigų per daug neskaičiavome, gėrimai liejosi laisvai. Tada prie mūsų vyriškos kompanijos prisėdo išvaizdi ne daugiau nei trisdešimties šviesiaplaukė. Kalbėjo rusiškai, pasisakė esanti ukrainietė ir kad pirmą kartą keliauja į Lietuvą aplankyti giminaičių", – detales atsiminė pašnekovas.

Nežinia, per didelis alkoholio kiekis ar įspūdinga moters išvaizda lėmė, kad Virginijui ji tapo vis įdomesnė. Netrukus įsismaginusi porelė paliko barą.

"Kai "atsirašė" draugai, likome dviese. Kalbėjomės apie nereikšmingus dalykus, kai pasijaučiau labai apsvaigęs ir pasiūliau jai eiti į savo kajutę. Moteris sutiko", – atviravo Virginijus.

Kas įvyko po to, klaipėdietis gali tik spėlioti, nes atsimena labai nedaug – kad prisėdo ant lovos, ėmė lietis vaizdas, užplūdo tamsa.

Moteris maskavosi peruku?

"Prabudau ryte nuo didelio galvos skausmo. Buvo baisiai bloga – ir fiziškai, ir morališkai. Iškart pasigedau piniginės, krūvelės pinigų, kurie buvo tarp drabužių lagamine – iš viso apie 9,8 tūkst. eurų. Dingo net laikrodis nuo rankos, žmonai vežti kvepalai. Galėjau ką nors užsipulti, apšaukti, ieškoti tos moters, bet jaučiau tokią didelę gėdą, kad net draugams nepajėgiau pasisakyti, kas iš tikrųjų tąnakt įvyko. Gal į gėrimą įpylė kokių nors vaistų, gal ir pats buvau per girtas, kad pasipriešinčiau", – spėliojo Virginijus.

Tą rytą vyro galvoje sukosi tik viena mintis – ką reikės atsakyti žmonai, vaikams, kai šie klaus, kur dingo sunkiai uždirbti šeimos pinigai.

Kiek prablaivėjęs Virginijus dar bandė ieškoti nepažįstamosios. Tačiau veltui.

Tarp maždaug pusės tūkstančio kelte plaukusių keleivių tikėtis rasti tariamą ukrainietę, kuri veikiausiai buvo su peruku, būtų naivu.

Neištikimybė ją žeistų labiau nei prarasti pinigai.

"Liūdniausia, kad nėra kam pasiskųsti. Jei būčiau kreipęsis į policiją, apie mano nuotykius būtų sužinojusi ir žmona. Neištikimybė ją žeistų labiau nei prarasti pinigai. Tenoriu įspėti žmones, kad būtų budrūs ir nepakliūtų į apgavikių pinkles", – užbaigė klaipėdietis.

Vyras atrodė kaip miręs

Nemaloni ne tik klaipėdiečio Virginijaus istorija.

Baisius išgyvenimus kelte patyrė ir daugiau nei prieš metus kelionėje sumuštas kaunietis Remigijus K.

Vyras su draugais plaukė bendrovės "Tallink" Ryga–Stokholmas–Ryga keltu.

Laive kauniečių draugų kompanija pasidalijo į dvi grupes. Vieni nusprendė prisėsti prie staliuko ir pasižiūrėti vakarinę programą, kiti – apsilankyti klube.

Nemalonios akistatos Remigijus K. sulaukė, kai nusprendė draugus pasikviesti iš klubo.

Vos susitikus su bičiulių kompanija, kaunietis pamatė jo link bėgantį nepažįstamą vyrą. Išsišokėlis buvo pusnuogis, be marškinėlių, vien treninginėmis kelnėmis.

Kas vyko vėliau, vyras neatsimena, tik tiek, kad pabudo gulintis ant žemės.

Viskas nutiko taip netikėtai, kad net šalia buvę draugai sutriko ir nesivijo užpuoliko. Smūgio būta labai stipraus. Remigijus K. be sąmonės pragulėjo 10 minučių.

Kartu buvę draugai labai išsigando, nes nukritusiam ant denio Remigijui sutriko kvėpavimas. Akimirką net atrodė, kad vyras miręs.

Medikai jam diagnozavo smegenų sukrėtimą, dviejose vietose lūžusį žandikaulį.

"Ardosi" jau registratūroje

Ilgametis kelto kapitonas neslepia, kad laivuose galima pamatyti pačių netikėčiausių kuriozų; ir išgertuvės – dar ne pati didžiausia blogybė.

Kai kurie jau pradeda kelionę gerai "apsiforminę".

"Didelių muštynių jau seniai nebuvo, bet kartkartėmis pasitaiko agresyvių žmonių. Kiti jau atvažiuoja į keltą išgėrę, nors prie vairo lyg ir turėtų būti blaivūs. Ne kartą teko priimti sprendimą ir iš viso neįleisti į laivą arba išsodinti absoliučiai girtą. Įvažiuoja neblaivūs su savo draugais ar pakeleiviais ir jau registratūroje pradeda "ardytis", reikštis, keiksmažodžiais svaidytis. Keleiviai jų bijo, gąsdinasi. Iš pradžių tik įspėjame, bet jeigu žmogus neadekvatus, atiduodame jį į pareigūnų rankas. Draudžiama tokiems žmonėms plaukti. Manau, visuose keltuose esti panaši tvarka – mes, kapitonai, aptariame visa tai", – pasakojo laivo vadas.

Vartoti alkoholį kelto viduje nėra draudžiama – išlenkti taurelę galima čia esančiuose baruose, restoranuose.

Tačiau teigiama, kad agresyviai besielgiantiems keleiviams alkoholis neparduodamas.

Vienas atėjo valgyti vilkėdamas tik apatinius ir marškinėlius, girtas, valgė rankomis.

"Bet jie gali prisigerti kajutėje, nes turi su savimi gėrimų ir į barą ateina tik "dasimušti". Prieš gerą dešimtmetį, dar pačioje migrantų bumo pradžioje, mane šokiravo į Švediją plaukę medkirčiai. Galvojau, kad tokių žmonių, tarsi iš akmens amžiaus, Lietuvoje seniai nebėra. Įsivaizduokite, vienas atėjo valgyti vilkėdamas tik apatinius ir marškinėlius, girtas, valgė rankomis. Na, kaip namie. Buvau pakraupęs. Kiti pragerdavo visą savo algą bevaišindami, o kitą dieną aiškindavo, kad juos apvogė" – žodžių į vatą nevyniojo kapitonas.

Paragavęs negali sustoti

Viešintis nepanoręs kapitonas suabejojo, ar iš tiesų klaipėdietį Virginijų A. apšvarino nepažįstama moteris. Mat keleiviai kartais tiek įsijaučia, kad praranda ir saiką, ir gėdos jausmą.

"Jeigu žmogus reikalauja, iškviečiame uoste policiją, tada yra sustabdoma krova, kol pareigūnai neišaiškins aplinkybių. Bet dažniausiai atsiranda daug liudininkų, kurie sako: "Pats vakar švaisteisi pinigais, visus vaišinai, gyreisi, kad uždirbi, ir niekas nieko nevogė." Logiškai mąstant, tos moteriškės turi nemažą intelektą ir, prieš darydamos nusikaltimą, viską iki smulkmenų apgalvoja. Maža to, žino, kad kelte, ypač keleivinėje dalyje, saugumo sumetimais yra įrengtos vaizdo kameros. Absurdas būtų veikti prieš save – juk iš laivo niekur nepabėgsi, čia ne krantas. Neneigiu, kad taip galėjo atsitikti, bet galimybė –  labai menka", – komentavo pašnekovas.

Vaizdo stebėjimo kameros laive kartą padėjo ieškant keleivio piniginės. Žmogus įkyriai tvirtino, kad buvo apvogtas.

Peržiūrėjus įrašus paaiškėjo, kad piniginė jam išslydo iš rankų ir užkrito už sėdynės.

"O rėkė, kad pavogė. Retas kuris truputį paragavęs nueina miegoti. Ypač kai žmogus plaukia atidirbęs Švedijoje, kur neįperka alkoholio, nori atsipalaiduoti ir išgėręs taurelę nebegali sustoti. Tokia niūri realybė. Dėl to turime apsaugininkus laive. Šiaip jie yra nematomi, bet visada atsiranda, kai reikia. Tiesa, pastaruoju metu jų pagalbos prireikia vis rečiau", – užbaigė kelto kapitonas.