Laurynas Ragelskis – vienas garsiausių Vladimiro Putino Rusijos simpatikų. Jautėsi žvaigžde Šeimų maršo mitinge, kuris sutemus baigėsi riaušėmis.
Panašūs veikėjai ne tik jaučiasi nebaudžiami – dažniausiai tokie ir yra. Žvalgyba skelbė, kad tokių kaip L. Ragelskis tikslas – platinti rusų propagandą lietuvių kalba, kurti įspūdį, kad jų yra daug.
Panašūs veikėjai pateisina karą, menkina V. Putino karo nusikaltimus. O institucijos, atsakingos už dezinformacijos stabdymą, pačios konstatuoja, kad problema žinoma, bet nesprendžiama.
„Didžiausia dezinformacija šiuo metu yra skleidžiama būtent socialinėje erdvėje, socialinėse platformose. Ir klausimas visuomet yra – kaip mes su tuo kovojame“, – aiškino Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Policijos departamentas informavo, kad dėl karo propagandos ir kurstymo šiemet pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, pernai – šeši.
„Apie apkaltinamuosius nuosprendžius duomenų neturiu. Galiu pasakyti tik tiek, kad per dvejus metus aštuoni asmenys buvo įtariami darę tokius nusikaltimus. O mes suprantame, kad jų yra dešimtys“, – kalbėjo Seimo narys Vitalijus Gailius.
L. Ragelskio auditoriją bent kiek sumažino Radijo ir televizijos komisija. Surinko įrodymus, kad L. Ragelskis „TikTok“ tinkle pateisina karą, neigia Lietuvos valstybingumą, kursto visuomenės grupes. „TikTok“ patikrino ir ištrynė L. Ragelskio paskyras.
„Nurodome aplinkybes, kas yra pažeista ir dėl ko reikėtų vieną ar kitą turinį pašalinti ar paskyrą užblokuoti“, – aiškino Radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius.
Radijo ir televizijos komisija kasmet užblokuoja per pusšimtį dezinformatorių. Tačiau ar sunku įtikinti socialinius tinklus?
„Turime per metus apie 60 kreipimųsi, ir absoliuti dauguma jų – dėl įstatymo pažeidimų, o ne dėl to, kad kažkam nepatinka. Jei yra pažeidimas – kreipiamės. Paprastai sutinka, o man atrodo, tik vieną ar du kartus buvo atsisakyta“, – aiškino M. Martišius.
Kyla klausimas – jei užsienio bendrovėms pakanka argumentų blokuoti melą ir karo propagandą, kodėl jų nepakanka policijai ar prokuratūrai, kad pradėtų tyrimus?
„Yra specialus straipsnis visiems tiems, kurie sako, kad Krymas – rusų, o karą pradėjo Ukraina“, – pabrėžė V. Gailius.
Kad bylų tėra kelios, anot V. Gailiaus, rodo, jog pareigūnai pirmiausia tingi.
„Aš manau, net nebandoma priskirti, nes kam inicijuoti ikiteisminius tyrimus – juos juk vėliau reikės tirti“, – pridūrė V. Gailius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dezinformaciją stabdyti turinčios tarnybos kalba priešingai ir atsakomybę permeta visuomenei. Esą žmonės rusų propagandą žiūri dėl to, kad pasitiki – tarnybos ją vis tiek užkardys. O realybėje taip nėra.
„Žmonės galvoja, kad institucijos padarys tą juodąjį darbą už juos pačius – ta informacija bus atskleista, o melas dešifruotas. Tai ir yra problema – visuomenė šiek tiek išlepinta mūsų institucijų darbo“, – teigė V. Vitkauskas.
Šiemet vykusios pratybos „Zapad“ patvirtino: Ukrainoje įklimpę rusai dabar neturi ginklų grasinti NATO, todėl siautėja tuo, ką turi – dronais visoje Europoje, sabotažais. Intensyvėja ir propaganda.
„Mes kalbame apie tai, kad žinome, ką reikia padaryti. Bet kaip tą padaryti – čia yra klausimas“, – svarstė Vilniaus universiteto docentas Viktoras Denisenko.
Rusai prieš kiekvieną NATO šalį vykdo atskirą informacinį karą. Stebi visuomenes, žiūri, kas labiausiai skaldo, ir tas temas per savo kanalus platina.
Naujausi komentarai