Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas | Diena.lt

ANTAKALNIO KAPINĖSE PAGERBTAS A. M. BRAZAUSKO ATMINIMAS

  • 9

Šiandien pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui būtų sukakę 84-eri.

Prezidento atminimą Vilniaus Antakalnio kapinėse pagerbė premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Algirdas Butkevičius, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai, ministrai, Vyriausybės atstovai, būrys bičiulių, draugų, artimųjų.

A. Butkevičius dar kartą prisiminė reikšmingiausius A. M. Brazausko darbus.

„Prezidento parašu buvo palydėti patys svarbiausi to meto Lietuvos įvykiai – lito įvedimas, Lietuvos stojimas į NATO, Europos Sąjungą. A. Brazausko prezidentavimo metais buvo tvirtinamas Lietuvos valstybingumas, vykdomos ekonominės reformos, užmezgami ir plėtojami dvišaliai ryšiai su Europos ir kitų žemynų valstybėmis, palaikomi geri santykiai su kaimynais“, – kalbėjo premjeras. 

Jis taip pat akcentavo ir šiltąją, žmogiškąją prezidento pusę.

„Tuo pat metu prezidentas buvo paprastas, mokantis bendrauti su kiekvienu sutiktu žmogumi. Bene svarbiausia prezidento pamoka mums visiems buvo tai, kad jis visada stengėsi išsaugoti valdžios autoritetą tautos akyse. Savo konstitucines galias ir moralinį autoritetą jis naudojo tam, kad suburtų, sustiprintų politinį ir institucinį potencialą. O šiandien to, deja, labai trūksta. Jis problemas sprendė susodinęs visus atsakingus pareigūnus prie bendro stalo, o ne nurodinėdavo grūmodamas pirštu ir per žiniasklaidos priemones“, – prisiminimais dalijosi socialdemokratų partijos vadovas A. Butkevičius.

Savo kalbą premjeras baigė asmeniniu prisiminimu.

„Pabaigai noriu priminti filosofo Arvydo Juozaičio žodžius, kurie labai aktualūs ir šiandien. Jie buvo pasakyti 1997 m. prezidentui A. Brazauskui įteikiant Santarvės premiją: „Politikoje santarvė pasiekiama vienu būdu: kai žmonės pamato, kad politikui valdžia – ne įrankis asmeninei šlovei pasiekti. Santarvė įrodoma nesiperšant, neįkyrint, nesigviešiant vadinamojo politinio kapitalo. Santarvei tarnaujama. Bet tai ne viskas. Aukščiausias santarvės išmėginimas – jos grąžinimas piliečiams. Juk santarvė – žmonių, o ne valdžios reikmė”.

Pagerbimo ceremonijoje savo šiltais prisiminimais pasidalijo ir Nepriklausomybės akto signataras, LSDP Garbės Pirmininkas ir ilgametis A. M. Brazausko bendražygis Česlovas Juršėnas.

„Didžioji Lietuvos žmonių dalis jį rėmė, palaikė, o jis atsilygino sąžiningu darbu, pagarba žmonėmis, savo šiltumu, prieinamumu, žmoniškumu. Tokį mes jį ir prisiminsime“, – kalbėjo Č. Juršėnas.

GALERIJA

  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
  • Antakalnio kapinėse pagerbtas A. M. Brazausko atminimas
K. Kavolėlio/ BFL nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (9)

JO

Ant sniečkau kapo ir padėkit gėlių.

Kęstas

Sakoma, kad naujas DK yra skirtas karingiems musulmonams suvaldyti. Kodėl dideli musulmonų skaičiai Lietuvoje yra rizika Lietuvos išlikimui? Pirma, jų vaikai kartais tampa radikalizuoti ir sukelia grėsmę saugumui, taip skatindami lietuvius palikti Lietuvą. Antra, jie stipriai skiriasi nuo mūsų. Tai sumažintų mūsų visuomenės homogeniškumą. Homogeniškumas, kaip Skandinavijoje, yra perskirstymo politikos sekmės pagrindas. Robotų laikais be perskirtymo neišlaikysime Lietuvoje pakankamai lietuvių, kad mūsų šeimos neišsigimtų genetiškai nuo kryžminimosi tarp giminių. Todėl atgimstantis mūsų politinis aktyvumas turi būti nukreiptas prieš tas verslo jėgas ir jų nupirktus politikus, kurie svajoja privežti čia daug musulmonų. Tai būtina Lietuvos valstybės, kalbos ir kultūros išlikimui. Ponią Merkel atves į protą patys vokiečiai. O mums reikia rūpintis mūsų likimu Lietuvoje. Daugiau apie tai, guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

Kęstas

Jei išrinksime Kubiliaus ar Butkevičiaus žmones į valdžią, tai vėl politika bus svarbiau, negu ūkio reikalai. Vėl iškils japoniškos atominės elektrinės klausimas. O kas darosi japoniškoje Fukušimoje? Va tokie šernai ten ganosi. Žmonių nėra. Sakysite cunamis? Terorizmas yra dar baisiau, negu cunamis. Daugiau apie tai, guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS