ANTIKORUPCIJOS KOMISIJA KREIPSIS Į SEIMO VADOVĘ DĖL NEPASITIKĖJIMO A. STONČAIČIU
- BNS inf. 1
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmadienį rinksis į neeilinį posėdį, kad priimtų kreipimąsi į Seimo vadovę dėl nepasitikėjimo komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu.
„Kadangi aname posėdyje (sausio mėnesį – BNS) mes tik išreiškėme nepasitikėjimą, kaip pirmininkavęs tam posėdžiui kreipiausi į Seimo pirmininkę, kad ji keltų klausimą dėl A. Stončaičio atstatydinimo, bet Teisės departamentas išaiškino, jog pagal statutą reikėjo balsuoti ir dėl kreipimosi į Seimo pirmininkę“, – BNS sakė Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas konservatorius Bronislovas Matelis.
Anot jo, toks kreipimasis reikalingas, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įtrauktų į plenarinių posėdžių darbotvarkę klausimą dėl nepasitikėjimo A. Stončaičiu ir būtų surengtas slaptas balsavimas.
Sausio viduryje Seimo Antikorupcijos komisija, nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A. Stončaičiu.
Nepasitikėjimą A. Stončaičiu paskelbė septyni valdančiųjų atstovai: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
A. Stončaičiu nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.
Antikorupcijos komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas. VSD atsakymuose nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.
Komisijai pareiškus nepasitikėjimą pirmininku, galutinį sprendimą turi priimti Seimas.
Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.
Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
15 komentarai -
6 komentarai -
2 komentarai
Anonimas