A. ANUŠAUSKAS: KARINIŲ DALYKŲ MINĖJIMAS ŽMONĖMS, KURIE NETURI SUPRATIMO, BUVO KLAIDA

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas aiškindamasis dėl vokiečių brigados savo klaida įvardijo kalbėjimą apie karinius techninius dalykus „žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo“.

„Ko gero, karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo, tikrai buvo klaida“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui atsakydamas į klausimą, ar padarė klaidą paminėdamas dešimt dienų kaip pakankamą terminą brigados atvykimui, teigė A. Anušauskas.

„Kiekvienas karinis dalinys turi tam tikrą parengtumo lygį, per kiek juda, ir šiuo atveju tai ne politinė tezė ar sutarimas, o karinio pobūdžio informacija, o visi tie mūsų susitarimai su Vokietija kaip galiojo, taip ir galioja. Vokietijos pusė labai aiškiai pažymėjo, kad mūsų vystomi infrastruktūros projektai leidžia jiems žingsnis po žingsnio didinti ir pajėgumus, ir galimybes Lietuvoje, ir užauginti visa tai iki brigados“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Ko gero, karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo, tikrai buvo klaida.

Konservatorių deleguotas ministras A. Anušauskas kritikos tiek iš opozicijos, tiek partijos viduje sulaukė, kai praėjusią savaitę sutiko su Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) pozicija, jog pakanka tokios Lietuvai priskirtos brigados parengties, kad šis vienetas į Lietuvą atvyktų per dešimt dienų, esant poreikiui.

Praėjusią savaitę Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė pareiškė, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, šalyje būtų dislokuojama per dešimt dienų.

Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvavęs A. Anušauskas sakė, kad šio termino pakanka reakcijai į pajėgų telkimą prie šalies sienų, o tai parodė ir patirtis Ukrainoje.

Atsakydamas į partijos kolegų kritiką ministras teigė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas, „kalbėdamas apie 90 dienų mano paminėjimą ir lyginimą su Ukraina, tiesą sakant, nesuprato apskritai, apie ką kalba eina“.

„Šiuo atveju aš kalbėjau ne lygindamas Ukrainą ir Lietuvą, o kalbėjau apie žvalgybinės informacijos patekimo greitį ir reakciją į tą žvalgybinę informaciją, tai visiškai skirtingas kontekstas“, – sakė A. Anušauskas.

I. Gelūno / BNS nuotr.

L. Kasčiūnas: „visiška nesąmonė“

NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas savo ruožtu apgailestavo dėl iš Lietuvos siunčiamų dviprasmiškų žinių sąjungininkams.

„Kiekvienas krašto apsaugos ministro žodis polemikoje su Kasčiūnu yra ir žodis tarptautinei bendruomenei, kuri viską stebi ir vertina“, – BNS trečiadienį sakė komiteto vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad bet toks Lietuvos situacijos lyginimas su Ukrainos yra neteisingas, nes Rusija Kaliningrado srityje jau yra sutelkusi pajėgų, tuo metu prie Ukrainos sienos Maskvai reikėjo tai padaryti, dėl to žvalgyba ir turėjo laiko fiksuoti grėsmę.

„Mūsų atveju pajėgų telkimas Kaliningrado srityje, nepaisant to, kad ukrainiečiai šiek tiek demilitarizavo šią sritį, de facto jau egzistuoja. Tai nereiškia, kad jos pasirengusios pulti, bet laiko tarpas yra daug mažesnis, todėl šiuo atveju remtis 90 dienų pavyzdžiu yra visiška nesąmonė ir neprofesionalu“, – teigė L. Kasčiūnas.

Mūsų atveju pajėgų telkimas Kaliningrado srityje, nepaisant to, kad ukrainiečiai šiek tiek demilitarizavo šią sritį, de facto jau egzistuoja.

„Gali būti, kad ministrą suklaidino sudėtingi angliški žodžiai ir koncepcijos, kuriais mes rėmėmės įtikinėdami NATO bendruomenę, kad per NATO viršūnių susitikimą galutiniame dokumente atsirastų brigados idėja. Tokie terminai yra „no notice“ (scenarijus be indikacijų) arba „short notice scenario“ (scenarijus su vėlyvomis indikacijomis) – tai scenarijai, kurie reikalauja labai greitos reakcijos pasirengti atremti priešui. Šitie terminai mums padėjo NATO lygmeniu įtikinti partnerius, kad priešakinės gynybos principas reikalingas būtent dėl to scenarijaus, kad ataka gali būti greitai, kitaip nei ten, kur reikia daugiau pajėgų sutelkti“, – tvirtino jis.

Seimo komiteto vadovas ragino ministrą ištaisyti savo, kaip jis vadina, klaidą ir dirbti toliau.

„Manau, kad labai svarbu nedaryti dviprasmiškų pareiškimų, nes kalbėti apie tai, jog mums pakanka dešimt dienų, nes žinosime prieš pusę metų ar 90 dienų, tokiu būdu partneriams, sąjungininkams, su kuriais dabar esame procese, siunčiamas signalas, jog galbūt Lietuvai nereikia tos brigados čia. Jeigu padarei klaidą, imk ją ir ištaisyk, atsistok iš naujo ant kojų, važiuojam visi ir dirbam. Nesuprantu, kodėl mes veliamės į tuos debatus ir klaidiname“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Susitarimai

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS šią savaitę paragino Lietuvos politikus nesiųsti „dviprasmiškų signalų“ Vokietijai dėl brigados dislokavimo, nes Vokietijos atstovai „labai atidžiai klauso“ Lietuvos pareigūnų pozicijų šiuo klausimu.

Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė besitikintys, jog brigada bus dislokuota nuolatos. Tai šią savaitę pakartojo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pabrėždamas, kad Lietuva su Vokietija vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų.

Lietuvos prezidento G. Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas, ją sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias potencialiai papildys galimi tarptautiniai elementai.

Minimas brigados priešakinis vadovavimo elementas Lietuvoje dislokuotas rugsėjį.