Apie rinkėjų meilę, neapykantą ir ištikimybę | Diena.lt

APIE RINKĖJŲ MEILĘ, NEAPYKANTĄ IR IŠTIKIMYBĘ

Skamba paradoksaliai: nors tris dešimtmečius gyvename nepriklausomoje valstybėje, simpatijos ar antipatijos rinkimuose vis dar priklauso ir nuo to, kaip kas gyveno sovietmečiu.

Konservatorių neapvils

Iki Seimo rinkimų beliko du su trupučiu mėnesio. Jei rinkėjai eitų prie balsadėžių šiandien, dvi partijos – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) pasiektų beveik lygiąsias – surinktų atitinkamai 26,8 ir 26,2 proc. balsų. Socialdemokratų partija (LSDP) pelnytų 10,8, Darbo partija (DP) – 9,4, Liberalų sąjūdis – 7,2, "Laisvė ir teisingumas" – 5,6 proc. Kitos partijos liktų už Seimo slenksčio. Bent jau taip žmonės pasisakė balsuosią Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" apklausoje liepą (skaičiuojant apsisprendusiųjų balsus).

Tačiau ne visos partijos gali vienodai pasitikėti savo rinkėjų meilės stabilumu. "Į klausimą, ar balsuos 2020 metų Seimo rinkimuose, "tikrai balsuosiu" atsakė 61 proc. TS-LKD, 53 – LSDP, 42 – LVŽS ir tik 34 proc. DP elektorato. Tai svarbus parametras vertinant partijų galimybes", – neabejoja "Vilmorus" direktorius sociologas dr. Vladas Gaidys.

Per vieną mėnesį 3,5 procentinio punkto šoktelėjusį valstiečių rėmėjų skaičių, leidusį jiems susigrąžinti lyderystę reitinguose, ir neženkliai padidėjusį konservatorių palaikytojų būrį, V.Gaidžio manymu, galima sieti su tuo, kad abi partijos paskelbė rinkimų sąrašus su dviem populiariais vedliais, sėkmės rinkimuose atveju – būsimais premjerais. Tad žmonėms buvo lengviau apsispręsti, už ką nori balsuoti.

Tačiau socialdemokratų populiarumas sumažėjo 5 procentiniais punktais. Sociologas atkreipia dėmesį, kad konservatorių ir liberalų rinkėjas labai aiškiai žino savo antrąjį pasirinkimą: konservatorių rėmėjai balsuotų už liberalus ir atvirkščiai. LVŽS rinkėjo populiariausias antrasis pasirinkimas – socialdemokratai. O jei persigalvotų ketinusieji balsuoti už socialdemokratus, 17 proc. jų rinktųsi valstiečius, bet kiti – ir už liberalus, ir už konservatorius, ir Socialdemokratų darbo (LSDDP) ar kitas partijas. Sociologo nuomone, kai partija neturi nei ryškaus lyderio, nei aiškių pozicijų, nei pasako, kas būtų jų premjeras, tai ir rinkėjas blaškosi.

Lietuvoje susiformavo save palaikantis mitas, kad lyderystė, ypač nepartinė, žmonėms patinka. Žmonės sako balsuojantys ne už partiją, o už žmogų.

Sovietmetis tebelemia

Rinkėjų apsisprendimą lemia daugybė tarpusavyje persipynusių komponentų – toli gražu ne tik politiniai įsitikinimai ar vertybės. Beje, šiuo aspektu Lietuvos rinkėjas skiriasi nuo kitų šalių.

"Iš tyrimų matote, kad vertybiniai įsitikinimai Lietuvos rinkėjų pasirinkimą lemia kiek mažiau ar bent ne taip, kaip kitose šalyse. Kitur daug lemia požiūris į ekonominius ir socialinius klausimus, o pas mus tai nelabai veikia. Bet veikia seniai lyg ir niekam nebeaktualus dalykas – požiūris į sovietmetį ar labiau aktualus – požiūris į Rusiją. Dauguma partijų kaip ir sutaria šiais klausimais, bet rinkėjai sugeba įžvelgti skirtumus, ir tai turi poveikį apsisprendimui", – tyrimų duomenis komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė dr. Ainė Ramonaitė.

Pasak prof. A.Ramonaitės, Lietuvoje ištikimų kažkuriai partijai – apie trečdalis ar kiek daugiau, ir tai dar vienas mūsų rinkėjo skirtumas nuo Vakarų šalių. Kiti blaškosi tarp partijų, kartais balsuoja, kartais – ne.

Politologė pateikia kad ir tokius pavyzdžius: štai Naujosios Akmenės istorija ir klestėjimo metas susietas su sovietmečiu, ir ten lig šiol dominuoja kairiosios jėgos. Tokie pat pasirinkimai vyrauja ir ten, kur buvo stiprūs kolūkiai. Atgavus nepriklausomybę žlugo daug stambių įmonių, išardyti kolūkiai, daug kas liko be darbo, šeimos – be pajamų. Tad kur žmonės gerai gyveno sovietmečiu, o pokytis į nepriklausomybę atnešė daugiau rūpesčio nei džiaugsmo, ten nuoskaudos išsilieja per rinkimus. "Tai jaučiama iki šiol ir persiduoda net ir jaunajai kartai, savo akimis nė nemačiusiai sovietmečio. Susiformuoja mikrokultūra: jei tėvai, aplinkiniai, kaimynai palaiko kokią politinę jėgą, jos atžvilgiu ir formuojasi politinis identitetas", – aiškina A.Ramonaitė.

Nostalgija ar neapykanta sovietmečiui ryškiausiai atsispindi rinkėjų santykyje su TS-LKD. Jei sovietmečiu žmogui buvo gyventi geriau, jis nekenčia konservatorių, o jei yra iš tremtinių šeimos, balsuoja už konservatorius. Arba, pavyzdžiui, specialistai su aukštesniu išsilavinimu, dirbantieji daugiau protinį darbą, dažniau balsuoja už dešiniuosius, ir tai, politologės manymu, taip pat gali būti susiję su sovietmečiu. Anuomet santykis tarp socialinių grupių buvo apverstas aukštyn kojomis: darbininkas galėjo uždirbti daugiau nei inžinierius su aukštuoju išsilavinimu, tad specialistai toje sistemoje jautėsi blogai, todėl balsuoja už dešiniuosius.

Jauni balsuoja kitaip

Nuo kitų šalių mūsų rinkėjo apsisprendimai skiriasi ir pagal kitus parametrus. Pasak A.Ramonaitės, Vakarų šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, rinkėjo amžius paprastai nebūna reikšmingas pasirinkimo kriterijus. O pas mus vyresnis elektoratas renkasi iš vienų partijų, jaunesni – iš kitų, pavyzdžiui, vyresni labiau balsuoja už tradicines partijas – konservatorius, socialdemokratus, jaunesni – už naujas partijas. Tiesa, lemiantys pasirinkimą faktoriai persidengia, pavyzdžiui, Lietuvoje labai skiriasi skirtingų amžiaus grupių vertybinės nuostatos, kad ir požiūris į homoseksualų teises, tad sunku atskirti, ar rinkėjas renkasi kažkurią partiją dėl savo amžiaus ar dėl vertybinių nuostatų.

Dar vienas skirtumas – kitose šalyse pagal socialinę klasę ir pajamas labai lengva nuspėti, už ką žmogus balsuos. Pas mus gal labiau išsiskiria tik liberalų rinkėjai, kurie yra aukštesnio socialinio statuso ir pajamų, o kitų partijų elektorato skirtumai šiuo aspektu nedideli.

Sudėtinga atskirti, ir kiek lyderis lemia partijos sėkmę. Būna kaip DP: V.Uspaskichas pasitraukė – partijos populiarumas krito, o su jo sugrįžimu grįžo ir simpatijos darbiečiams.

"Kitoms partijoms nelabai sekasi su lyderiais – neturi ryškių figūrų. Tikras vedlys turėtų būti partijos pirmininkas, bet ne visoms sekasi tokius turėti", – konstatuoja A.Ramonaitė.

Tad spalį vyksiančiuose rinkimuose jau trys partijos – LVŽS, TS-LKD ir LSDDP – savo sąrašo vedliais pasirinko nepartinius.

Politologės vertinimu, Lietuvoje susiformavo save palaikantis mitas, kad lyderystė, ypač nepartinė, žmonėms patinka. Žmonės sako balsuojantys ne už partiją, o už žmogų. Į tai reaguodamos partijos vaikosi naujos mados – kad rinkimų vedlys būtų nepartinis. "Bet tie nepartiniai juk susiję su tomis partijomis, tad toks ir skirtumas kaip tarp partijų ir rinkiminių komitetų – beveik tas pats", – mano A.Ramonaitė.

Arba žmogus sako – balsuosiu, nes patinka tos partijos lyderis. Bet, pasak politologės, kai imi gilintis, kodėl patinka, paaiškėja, kad jei jis priklausytų partijai, kuriai žmogus neprijaučia, nepatiktų. Jei žmogus antisovietiškas, jam patinka konservatorių lyderiai, o jei atvirkščiai – jie atrodo blogi.

Sunku įvertinti skirtį tarp didmiesčių ir provincijos. A.Ramonaitė primena, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda kiekvienas turi savo specifinį rinkėją. Vilniaus rinkėjų nuomonės nusistovėjo – jie už konservatorius, liberalus. Anksčiau Kaunas buvo konservatorių, bet 2016 metų Seimo rinkimuose jį atkovojo valstiečiai. Klaipėda – liberalų, bet partijos tam tikruose miestuose turi skirtingą įdirbį, o Klaipėdoje prieš penkiolika dvidešimt metų tik liberalai ir buvo gyvi.

Apsisprendę – trečdalis

Nors nemažos dalies elektorato apsisprendimo, už ką atiduoti balsą rinkimuose, nepakeistų kad ir įspūdingiausia rinkimų kampanija, vis dėlto partijoms pasitempti verta. A.Ramonaitė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra stipraus prisirišimo prie politinės jėgos, ir tai dar vienas mūsų rinkėjo skirtumas nuo Vakarų šalių. Ištikimų kažkuriai partijai – apie trečdalį ar kiek daugiau, kiti tarp jų blaškosi, kartais balsuoja, kartais ne.

Sociologinės apklausos – taip pat tik apytikris orientyras, daugiau tendencijų vektorius. Pagal apklausas galima prognozuoti tik pusės Seimo, tai yra daugiamandatės apygardos, kur balsuojama už partijas, rezultatus. O vienmandatėse būna visko: štai 2016 metų Seimo rinkimuose konservatoriai prieš valstiečius daugiamandatėje vienu mandatu laimėjo, o vienmandatėse šie atsirevanšavo 35:11.

Be to, balsuoti ateina apie pusė rinkėjų, o, kaip pasakoja "Vilmorus" direktorius V.Gaidys, tie žmonės, kurie atidaro duris apklausos vykdytojui, retai pasako, kad neis į rinkimus, šįsyk tokių buvo 10,5 proc. Be to, dar nežinantys, už ką balsuos, prisipažino 21,4 proc. respondentų, o 2,4 proc. neatviravo, kam atiduos savo balsą. Nemažai rinkėjų impulsyvūs, apsisprendžia paskutiniu momentu. Tad, pasak V.Gaidžio, jei apklausa vyktų kokia savaitė iki rinkimų, rezultatai būtų tikslesni.

V.Gaidys pastebi, kad žmonės, kurie atidaro duris apklausos vykdytojui, retai pasako, kad neis į rinkimus, šįsyk tokių buvo 10,5 proc.

Bet mažai kas abejoja, kad lyderiai bus du – LVŽS ir TS-LKD, vieta trejetuke prognozuojama ir socialdemokratams. Palanki trajektorija ir darbiečiams. Tikėtina, į Seimą paklius ir Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga: nors liepą jai palankumą rodė tik 3,3 proc. respondentų, ji jau yra parodžiusi, kad sugeba mobilizuotis ir ne tik triuškinamai laimėti keliose "lenkiškosiose" vienmandatėse, bet ir peržengti slenkstį daugiamandatėje.

Be neopranašų

Šiuose rinkimuose kol kas nematyti jokių ryškių neopranašų. Apklausos neduoda pagrindo tikėtis didelės sėkmės naujiems ar persiformavusiems politiniams dariniams. Seimo kartelę, "Vilmorus" apklausos duomenimis, šiandien peržengtų tik "Laisvė ir teisingumas" (susijungę ekstvarkiečiai, Artūro Zuoko Laisvės sąjunga ir Artūro Paulausko judėjimas "Pirmyn, Lietuva"), bet ir jie balansuoja ant 5 proc. kartelės. Visai nedaug iki jos trūksta Socialdemokratų darbo partijai (4,7 proc.). Bet, pavyzdžiui, Centro partiją "Gerovės Lietuva" ir Laisvės partiją remiantys apklausoje sakėsi tik 2,4 proc. apsisprendusiųjų balsuoti.

Ar iki rinkimų likus vos dviem su trupučiu mėnesio dar gali kas išklibinti rinkėjų preferencijas? "Taip, tačiau partijos gali ne pakilti, o nukristi, jei paaiškėtų kokie labai neigiami dalykai. O gerais darbais greitai pakelti pasitikėjimą sunkiau", – sako V.Gaidys. Jis primena, kad LVŽS prieš 2016-ųjų rinkimus kilo visus metus beveik nuo nulio iki aukštumų. Dabar naujų partijų spartaus augimo tendencijų nėra.

Politologės A.Ramonaitės prognozėmis, Aušrinės Armonaitės Laisvės partija gal ir gali perkopti barjerą, mat apklausos gali nerodyti tikros situacijos. Šios partijos elektoratas yra sunkiausiai apklausoms pasiekiama auditorija – jauni, mobilūs žmonės, kurie nelabai atsakinėja į apklausų klausimus, o namuose, kur daromos tiesioginės apklausos, juos sunku rasti. "Ši partija orientuojasi į specifinį elektoratą, kuris laisvas, atviras, neturi prisirišimo prie kurios nors partijos. Tad jį galima būtų privilioti, bet visų pirma juos kažkaip reikia suvilioti apskritai ateiti balsuoti", – sako A.Ramonaitė.

Tačiau, pasak politologės, klausimas, ar pavyks kitiems naujadarams užimti nišą, kurią paprastai per rinkimus užimdavo naujos partijos. "Susidaręs nemažas žmonių sluoksnis, kuriems patinka balsuoti už naujienas. Bet tai turi būti populiari partija, kuri turi šansą laimėti, apie kurią žmonės kalbasi tarpusavyje, spręsdami, už ką čia šįsyk prabalsavus. Už ką ši elektorato dalis balsuos šįsyk, gali išryškėti tik prieš pat rinkimus. Jei jie nematys galinčio laimėti patrauklaus varianto, jų balsai gali išsibarstyti tarp kairesnių partijų ar jie gali visai neateiti į rinkimus", – prognozuoja TSPMI profesorė.

Vis dėlto kas bus rinkimų favoritai, lyg ir aišku. Bet visiškai neaišku, kas kitą kadenciją valdys Lietuvą. "Jei LVŽS ir TS-LKD surinks apylygiai balsų, valdančiosios koalicijos klausimas gali būti pakankamai komplikuotas. Girdint, kaip dabar kalba pačios partijos, akivaizdu, kad jos siekia neuždaryti jokių durų. Neatmesčiau ir netikėtų koalicijų, kokių dar nematę, galimybės. Jei konservatoriai norės prisidėti prie valdžios formavimo, jiems reikės būti labai kūrybiškiems ir lankstiems",  – mano A.Ramonaitė.

Rašyti komentarą
Komentarai (60)

>būtina< \\\\\.../////

Taip,aš prieš Verygą irgi buvau nusistatęs 'juodai',bet per pandemiją,mano akimis,jis reabilitavos.---'Nenurašykim' Valstiečių' vien dėl Verygos,nesudarykim džiaugsmo koncervams ir išlikimo 5 proc.ribose.---Balsuokim už Valstiečius,tai jau bent šiokia- tokia viltis į geresnį gyvenimą ir koncervų išnykimo.

butina

Jei ne Veryga, tikrai balsuociau uz valstiecius ir daug tokiu kaip as. Ar jis tuos valstiecius veikia kaip psichiatras, kad jie negali be jo.

linkėjimai valdžiagyviams nuo runkelių

liaudiesmenas taškas livejournal taškas com
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS