APKLAUSA: LIETUVOS POLITIKĄ BALTARUSIJOS ATŽVILGIU PALAIKO PUSĖ GYVENTOJŲ

Pusė Lietuvos gyventojų pritaria šalies politikai Baltarusijos atžvilgiu,  Lietuvos poziciją Kinijos ir Taivano atžvilgiu palaiko apie trečdalis, rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa.

Kaip antradienį skelbia portalas lrt.lt, rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ lapkričio 3–24 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu palaiko 49 proc. šalies gyventojų, o nepalaiko – 37 proc. Dar 15 proc. apklaustųjų sakė nuomonės šiuo klausimu neturintys.

Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34 proc. apklaustųjų, nepalaikė – 41 proc., o dar 26 proc. neturėjo nuomonės.

Labiausiai Lietuvos politiką dėl Baltarusijos palaikė Vilniaus ir Kauno gyventojai (62 ir 57 proc.), Kaimo kaimo pritarimą išreiškė 41 proc. respondentų. Taip pat Lietuvos politikai Baltarusijos atžvilgiu labiau pritaria daugiau uždirbantys, aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, aukštesnio lygio vadovai, specialistai (apie 60 proc.), mažesnis palaikymas yra tarp turinčiųjų vidurinį išsilavinimą, darbininkų (35 proc.), bedarbių (33 proc.).

Šalies politikai Kinijos ir Taivano atžvilgiu daugiausiai pritarė Vilniaus gyventojai – 47 proc. apklaustųjų. Kituose miestuose palaikymas nesiekė 40 proc. Tarp turinčiųjų auštąjį išsilavinimą Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu palaikė  40 proc. apklaustųjų, tarp žemesnį išsilavinimą įgijusiųjų palaikymas buvo apie 25 proc. respondentų.

Iš viso apklausoje dalyvavo 1000 pilnamečių, beveik 800 jų apklausti telefonu, likusieji – internetu. Apklausos dalyvių buvo teiraujamasi,  ar jie palaiko Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu bei ar jie palaiko Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.

Kinija daugiau nei prieš savaitę apribojo diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą, taip pat pastaruoju metu ėmė stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.

Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.