AR ROŽINIS RINKIMŲ ARKLIUKAS PAŽABOTAS?

Šiandien Laisvės partija (LP) suvažiavime pasvers savo darbus ir pirmininke perrinks Aušrinę Armonaitę. Tačiau LP reitingai krenta, o Seime stringa bandymai forsuoti savo pažadų įgyvendinimą.

Nemoka bendradarbiauti

„Tai ne pabaiga, duodu žodį visiems, kam svarbu“, – net su ašara balse pažadėjo LP pirmininkė A.Armonaitė, Seime pristigus vos dviejų balsų Partnerystės įstatymo projektui palaikyti. Siekti visiems vienodų žmogaus teisių, kad ir LGBT asmenys galėtų įteisinti ne tik partnerystės, bet ir šeimos santykius, buvo vienas pagrindinių rinkiminių LP pažadų.

Tačiau jei Seime neturi daugumos ar, kaip kad šio projekto atveju, net dalis valdančiosios koalicijos atstovų stojo į priešingą barikadų pusę, ne ašaros padeda. „LP frakcijos nariai – jauni, pasižymi drąsa, veržlumu, noru pasiekti greitą rezultatą. Bet jiems trūksta patirties politikoje, bendradarbiavimo įgūdžių, ir vienas akivaizdžiausių to įrodymų ir buvo Partnerystės įstatymo projektas“, – neabejoja Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė. Jos įsitikinimu, reikėjo ieškoti sutarimo ir palaikymo, taip pat ir su opozicijoje esančiomis partijomis, tačiau, užuot tai darę, jie bandė pastatyti prieš faktą, sakydami, kad tai žmogaus teisių klausimas, kuris svarbus ne vien LP.

Laisvės partijos feisbuko nuotr.

A.Armonaitė atkerta: „Nelabai suprantu šios kritikos, ją norėčiau net atmesti. Yra pateiktas projektas, jis gausiai išdiskutuotas, kompromisai padaryti milžiniški, ir tu balsuoji pagal sąžinę. O kai neprisiimi atsakomybės ir nebalsuoji, ieškai atsakomybės kituose. Čia, matyt, ir yra didžioji opozicijos problema: jaučiasi niekada už nieką neatsakingi, ant tvoros sėdi ir pirštu baksnoja, kas ką blogai daro. O mes ieškome sprendimų.“

A.Armonaitė tikisi, kad valdančiosios koalicijos sutartis ateityje bus vykdoma, ir taip, kaip balsuojant dėl Partnerystės įstatymo, nebenutiks. (Laisvės partijos feisbuko nuotr.)

Vis dėlto ir politologė Jūratė Novagrockienė mano, kad balsavimas dėl Partnerystės įstatymo LP turėjo būti pamoka: „Tik nežinau, ar ji išmokta, nes ne visos politinės jėgos iš to mokosi. Jei LP mokysis, dabar turėtų imtis tiek visuomenės šviečiamosios kampanijos, tiek ieškoti Seime projekto rėmėjų, ne vien tikintis, kad ir be to jau rudens sesijoje jis bus priimtas. Reikia kantriai ir nuosekliai dirbti, tartis su kitomis politinėmis partijomis, įsiklausyti į jų nuomonę.“ Politologės manymu, taip partnerystę įteisinantis projektas gali būti priimtas, o LP įvykdytų vieną labiausiai akcentuotų savo rinkimų programos punktų.

Kitos iniciatyvos

Net 163 puslapių savo debiutinėje Seimo rinkimų programoje Laisvės partija akcentavo ir lengvųjų narkotikų dekriminalizavimą, neapykantos visuomenėje mažinimą, žmonių su negalia problemų sprendimą, vienodų ugdymo standartų užtikrinimą, modernią ekonomiką.

Bet ir kitus savo kertinius pažadus kol kas versti realybe LP sekasi sunkiai. Seimo komitetuose svarstoma jų iniciatyva dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų be tikslo platinti dekriminalizavimo, tačiau didelio pritarimo kol kas negirdėti. Po kritikos lavinos LP atsiėmė savo teiktą projektą dėl bausmių už neapykantos kalbą, pripažindama, kad reikia platesnės diskusijos. Netrukus – dar vienas išbandymas: Seimą pasieks aistras keliantis projektas dėl nelietuviškų rašmenų asmenvardžiuose.

Neprognozuota sėkmė debiutiniuose Seimo rinkimuose jaunus politikus gal kiek apakino. Partijos programinės nuostatos gana drastiškos.

„Neprognozuota sėkmė debiutiniuose Seimo rinkimuose jaunus politikus gal kiek apakino. Partijos programinės nuostatos gana drastiškos, tad buvo naivu tikėtis, kad per trumpą laiką ir dar siaučiant pandemijai, kai yra daug svarbesnių klausimų nei narkotikų dekriminalizavimas ar Partnerystės įstatymas, jos bus lengvai priimtos. Bet kad tie klausimai buvo iškelti ir projektai nebuvo atmesti, o palikti svarstyti ar tobulinti, LP pridėjo vertės“, – vertina J.Novagrockienė.

Nors buvo pasigirdę net svarstymų, ar nusivylusi, kad dalis koalicijos partnerių nepalaikė tokio svarbaus šiai partijai projekto, LP nesitrauks į opoziciją, J.Novagrockienės nuomone, A.Armonaitė jau turi patirties politikoje – antra kadencija Seime, tad turėtų suprasti, kad tai partijai nepridėtų taškų, o tik būdamas valdančioje koalicijoje gali pasiekti savo rinkiminių pažadų tesėjimo.

Pasak politologės J.Novagrockienės, balsavimas dėl Partnerystės įstatymo Laisvės partijai buvo pamoka, kad reikia tartis su kitomis politinėmis jėgomis, įsiklausyti į jų nuomonę. Tik ar ši pamoka bus išmokta? (V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.)

Į klausimą, kaip LP elgsis, jei jų projektų koalicijos partneriai ir vėl nepalaikytų, A.Armonaitė sako: „Tikimės, kad koalicijos sutartis bus vykdoma.“ Ji pabrėžia, kad LP nariai dalyvauja politikoje tam, kad įvyktų pokyčiai – ekonomikoje, žmogaus teisių, kitose srityse. „Galbūt įprasta, kad partijos veikia taip, kad išsilaikytų valdžioje. Mums svarbiausia – įgyvendinti idėjas“, – pabrėžia A.Armonaitė.

Nedžiugina ir elgesys

Nedaug komplimentų susilaukia ir trys LP atstovaujantys Vyriausybės nariai.

Finansų eksministrė R.Budbergytė giria tik vieną – susisiekimo ministrą Marių Skuodį: „Jis turi darbo valstybės institucijose patirties, ir tai iš karto matyti.“ Tiesa, patirties nepartinis ministras įgijo ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybės kadencijoje būdamas ekonomikos ir inovacijų viceministru.

Kitų dviejų, R.Budbergytės vertinimu, nėra džiuginantys nei darbo rezultatai, nei elgesys – tiek jų pačių, tiek jų komandos. „Laisvės vardu besivadinanti partija turėtų pasižymėti tolerancija ir vyresnio amžiaus, ir kitų pažiūrų žmonėms, tačiau viešojoje erdvėje pasigirsta nederamų kalbų“, – R.Budbergytė primena, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ryšių su visuomene specialistė pareiškė: „Vat kam tam senukui reikalingas galimybių pasas.(...) Ar jis eis boulingą žaisti, ar eis į restorano vidų pietauti.“

Seimo Audito komiteto vicepirmininkė R.Budbergytė apgailestauja, kad ir komiteto posėdžiuose iš šios ministerijos atstovų girdėjusi gana nepagarbių žodžių ir kitų visuomenės grupių atžvilgiu. Iš tiesų keista, kai iš kitų tolerancijos besitikintys politikai patys jos pristinga.

Ji stebisi: „Tie jauni žmonės nesupranta, kad jie visko dar nežino ir kad negalima kalbėti su kolegomis tokiu tonu, lyg šie būtų nieko neišmanantys mokinukai.“ Ir kiti parlamentarai kritikuoja LP politikus už aroganciją, nepagarbą kolegoms ir pranešėjams, kai per visą kokio komiteto posėdį jaunieji parlamentarai sėdi sukišę nosis į savo mobiliuosius telefonus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė susilaukia nemažai kritikos dėl nemokėjimo dirbti komandoje – ne vieną kartą ji yra paskubėjusi paskelbti su premjere ir kitais ministrais nesuderintą nuomonę ar pažadus itin jautriais karantino klausimais, dėl to buvę nemažai ir painiavos, ir nuviltų lūkesčių, ir pasipiktinimo.

Pagyrų susilaukė šios ministerijos iniciatyva įteisintas Galimybių pasas, bet nemažai ir kitokių nuomonių, net ir LP interneto puslapyje, kur piktinamasi: „Neterškite Laisvės vardo. Keiskite vardą į Segregacijos partiją.“

R.Budbergytė sako pasigendanti konkrečių šios ministerijos darbų. Daug kalbama apie labai svarbią sritį – duomenų atvėrimą, bet kol kas konkrečių projektų jai neteko regėti. Daromi žingsniai kuriant inovacijų ekosistemą, tačiau jie nėra tokie greiti, kaip norėtųsi. O didžiausias šio laiko sopulys, kurį mažinti turėtų ši ministerija, – parama verslui, kuri, Seimo narės vertinimu, nepasidarė nei greitesnė, nei tikslingesnė.

Seimo opozicijos atstovės R.Budbergytės nuomone, jauni politikai iš Laisvės partijos nesupranta, kad jie visko dar nežino ir kad negalima kalbėti su kolegomis tokiu tonu, lyg šie būtų nieko neišmanantys mokinukai. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Pro R.Budbergytės, pagal išsilavinimą teisininkės, akis nepraslysta ir projektai iš šios srities. „Bet nepasakyčiau, kad yra jų gausa“, – taip ji vertina kolegės iš Audito komiteto teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos darbą ir priduria, kad ši į komiteto posėdžius atvyksta, bet nelinkusi juose aktyviai dalyvauti.

Reitinguose – žemyn

„Išdalyti pažadai, bet ne vienam jų, panašu, nėra pritarimo. Būti išrinktiems lengviau, nei pateisinti lūkesčius. Nei pagal darbus, nei pagal žodžius negali pasakyti, kad LP – brandi politinė jėga, kuri gali išlaikyti rinkėjų pasitikėjimą“, – mano R.Budbergytė.

Jos žodžius patvirtina „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ gegužės apklausa: už šią partiją ketino balsuoti 5,8 proc., vos kiek daugiau, nei užtektų peržengti Seimo barjerą, partijos pirmininkę A.Armonaitę teigiamai vertino 18,4 proc., o neigiamai net 54 proc.

LP interneto puslapyje oponentai prognozuoja, kad 2020-ųjų Seimo rinkimai šiai partijai buvo pirmi ir paskutiniai. Sėkmė buvo tikrai netikėta. 2018-ųjų lapkritį daliai Liberalų sąjūdžio narių pasitraukus iš šios partijos ir 2019 m. birželio 1 dieną įsteigus naują – Laisvės, jos galimybe patekti į Seimą abejojo dauguma politologų, o visuomenės apklausos tam neprognozavo nė mažiausio šanso. Bet rinkimuose debiutavusi partija pasirodė esantis tas rinkimų juodasis arkliukas – didžiausias netikėtumas, tiksliau, rožinis arkliukas, nes lig šiol nebūdinga Lietuvos partijoms spalva buvo užliejusi visus socialinius tinklus. Seimo rinkimų debiutantai ne tik sugebėjo laimėti vienuolika mandatų, bet ir tai padaryti su mažiausiai lėšų: vienas mandatas atsiėjo pigiausiai iš visų partijų – 8 133 eurus.

Politologė J.Novagrockienė primena, kad Lietuvoje mėgstama balsuoti už naujai susiformavusias partijas, bet toli gražu ne visoms pasiseka, o pastarieji rinkimai sėkmingi buvo vienintelei LP. „Tai labai ryški partija, gal todėl jai ir pasisekė rinkimuose. Ji labai skyrėsi nuo kitų vertybiniu požiūriu, nes daug partijų labai supanašėjusios“, – sako politologė. Tiesa, pasak jos, dabartiniame kontekste, kai vyksta šeimų maršai, gana didelis susipriešinimas tiek visuomenėje, tiek Seime dėl LGBT teisių, kas yra viena iš kertinių programinių šios partijos nuostatų, parama LP sumažėjusi.

Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją Laisvės partija kvietė išreikšti palaikymą LGBT bendruomenei nusifotografuojant ant vaivorykštės suoliuko Vilniaus Rotušės aikštėje, o nuotraukomis dalijantis socialiniuose tinkluose. (Laisvės partijos feisbuko nuotr.)

Antra vertus, kai kitų partijų narių mažėja, LP gausėja: 2019 m. jų buvo 2 910, dabar – 3 460, skyrių buvo penkiolika, dabar – 33.

Tad ar oponentų prognozės, kad LP sėkmė rinkimuose buvo vienkartinė, turi pagrindo? Pasak J.Novagrockienės, visų partijų sėkmė priklauso ir nuo šalia esančių konkurentų. Lietuvoje būdingas strateginis balsavimas – balsuoti už tuos, kurie gali laimėti. Jei stiprės Liberalų sąjūdis – didžiausias LP konkurentas dėl liberalių pažiūrų rinkėjų ar Socialdemokratų partija, kuri taip pat kelia žmogaus teisių klausimus, LP rinkėjų gali sumažėti. Bet, sako politologė, kol kas anksti prognozuoti Seimo rinkimus – LP reikia rengtis ir gerai pasirodyti savivaldybių rinkimuose.

„LP – jaunimo partija, o jaunimas tolerantiškesnis. Dabar kaip tik madinga toleruoti visas mažumas, nesvarbu, kokias – rasines, tautines ar seksualines, tad ši tendencija palanki LP. Įdomūs, išradingi jos veiksmai gali kažką piktinti, bet nemažai ką ir pritraukia. Nors dabar LP reitingai nukritę, bet tai nereiškia pralaimėjimo: reitingai – kintantis dalykas“, – J.Novagrockienė drąsina LP.

Šiandien ji rožine spalva užlies sostinės Rotušės aikštę ir socialinius tinklus – LP suvažiavimas vyks ir online interaktyvioje platformoje, ir gyvai. Į jį, skirtingai nei kitos partijos, LP kviečia ne tik savo narius, bet ir draugus, kuriais gali tapti šešiolikos sulaukę asmenys, taip pat visi liberalias vertybes palaikančius žmones.