„Iš tarnybos vadovo pateiktų faktų galima įtarti, kad teisingumo ministras ar jo komandos nariai galimai piktnaudžiavo tarnyba, darė politinį spaudimą, kišosi į tarnybos vadovo kompetencijai priskirtus procesus (galimai darė įtaką vadovo sprendimams dėl darbuotojų priėmimo į darbą, jų veiklos vertinimo)“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.

„Panašu, kad siekiama susidoroti su principingu vadovu, kuriam svarbu ne vykdyti politinius užsakymus, o tarnauti valstybei ir įgyvendinti pokyčius, kurių mūsų teisingumo sistemai reikia jau seniai“, – pridūrė parlamentarė.

ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą.

R. Mockus Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis.

Pats LKT vadovas M. Kairys Eltai teigė manantis, kad jo tarnybinio patikrinimo išvadose teisinio pagrindo griežto papeikimo skyrimui nėra.

„Teisingumo ministerijos išvadoje pasigendu teisinio pagrindo nuobaudos skyrimui. Jei nuobauda bus skirta, ją skųsiu teismui“, – Eltai perduotame LKT komentare cituojamas tarnybos direktorius M. Kairys.

Teisingumo ministerijos išvadoje pasigendu teisinio pagrindo nuobaudos skyrimui. Jei nuobauda bus skirta, ją skųsiu teismui.

LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, praėjusią savaitę jau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.

Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala.

M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo.

Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.

Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.

M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.