„Turime girdėti, ką sako sąjungininkai vieni kitiems, – ir viena iš žinių, kuri mus pasiekė iš Vašingtono, yra tai, kad rūpinkitės Arkties saugumu, nes besikeičiantis klimatas didina Rusijos ir Kinijos grėsmes, ateinančias iš Šiaurės“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Tai yra taip pat kvietimas ir mums prisidėti, mes esame pasiruošę tai padaryti regione drauge su Danija ir jų Grenlandija“, – pabrėžė jis.

Taip ministras kalbėjo Jungtinų Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) deklaruojant norą perimti Danijos autonominę valdą.

Praėjusią savaitę Grenlandijoje esančioje amerikiečių kosmoso pajėgų bazėje apsilankęs JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) apkaltino Kopenhagą nepakankamai investuojant į salą.

Danų užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) sakė, kad šaliai nepatiko toks JAV politiko tonas, o šios Skandinavijos valstybės premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) trečiadienį išvyko į salą, siekdama įgyti grenlandų pareigūnų pasitikėjimą.

D. Trumpas teigė, kad Grenlandijos prijungimas būtinas JAV saugumui užtikrinti. Sala yra netoli Šiaurės Amerikos žemyno krantų.

Pasak K. Budrio, Grenlandija priklauso Danijai, o tarptautinės teisės fundamentai yra neliečiami.

„Teritorijos ir sienos neliečiamos, niekas negali būti keičiama agresijos ar prievartos keliu. Grenlandija priklauso Danijos Karalystei, Danija yra NATO, mes esame NATO sąjungininkai kaip ir JAV“, – sakė ministras.

Gamtinių išteklių turtinga Grenlandija yra strategiškai svarbioje vietoje tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, o Arktimi šiuo metu, dėl klimato kaitos atsiveriant naujiems jūrų keliams, vis labiau domisi JAV, Kinija ir Rusija.

Apie 57 tūkst. gyventojų turinti Grenlandija jau daugelį metų siekia nepriklausomybės nuo Danijos. Sausį atlikta apklausa rodo, jog dauguma gyventojų nepritaria tam, kad salą aneksuotų JAV.