„Jeigu mes bent kokia, mažiausia forma leisime perpaišyti sienas, tai ateis ir pas mus su flomasteriu ir žemėlapiu, o po to su tankais perpaišyti sienų. Negalima leisti nei de jure, nei de facto kokių nors legitimizavimų okupuotų teritorijų. Tai šie principai yra labai svarbūs“, – LRT radijui teigė K. Budrys.
Todėl, pasak jo, derybose dėl sąžiningos taikos Ukrainoje labai svarbu pasinaudoti turimais svertais.
„Labai sunkiai suprantamos šiandieninio pasaulio taisyklės – jos yra pakankamai grubios ir tiesmukos. Tai arba tu turi svertus ir įrankius, ką padėti ant stalo, kuo pagrasinti, ką duoti arba neduoti, arba tu neturi. Bet tada tu nesiskųsk, kad tu nesi prie to stalo“, – sakė ministras.
Labai sunkiai suprantamos šiandieninio pasaulio taisyklės – jos yra pakankamai grubios ir tiesmukos.
K. Budrio teigimu, Europa derybose dėl taikos Ukrainoje turi tris labai aiškius svertus, kuriais turėtų pasinaudoti.
„Europa turi bent kelis įrankius, kuriuos gali padėti ant stalo. (...) Jie yra kaip minimum trys: pirmas yra įšaldytas (Rusijos – ELTA) turtas. (...) Įšaldytą turtą turime paimti dabar, kuo greičiau ir perduoti dalį jo jau iš karto Ukrainai, parodyti, kad mes bent 2-3 metus esame pajėgūs finansuoti Ukrainos gynybos pastangas“, – sakė ministras.
„Antras svarbus mūsų svertas yra Ukrainos narystė Europos Sąjungoje. Niekas be Europos Sąjungos negali to pažadėti, niekas negali dėl to tartis arba neleisti Ukrainai būti Europos Sąjungos nare. Reikia politinio sprendimo“, – akcentavo jis.
Ir trečiasis svertas, anot K. Budrio, yra Specialiojo tribunolo steigimas.
„Kai kas įsivaizduoja, kad galima turėti amnestiją už karo nusikaltimus, už agresijos nusikaltimą už vaikų grobimą, civilių prievartavimą ir žudymą, tai Europos pozicija čia irgi turi būti labai aiški – neleisime“, – akcentavo ministras.
Pasak jo, labai svaru, kas sprendimas dėl Specialiojo tribunolo steigimo būtų visuotinis ir niekas negalėtų dėl to derėtis.
ELTA primena, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) buvo paskelbusios 28 punktų taikos planą dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Pirminiame plane buvo numatoma, kad Ukraina turėtų padaryti reikšmingų nuolaidų, įskaitant pasitraukimą iš Rusijos neužkariautų rytinių šalies dalių, kariuomenės mažinimą, atsisakymą tapti NATO nare.
Visgi šis planas susilaukė didelės Europos valstybių kritikos, jog jame pernelyg tenkinamos Rusijos keliamos sąlygos. Todėl savaitgalį Ženevoje vykusiuose derybose abiejų šalių delegacijos parengė jo pakeitimus.
