Taip jis kalbėjo Rygoje vykusioje Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų ir užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijoje.

„Jau dabar turime puikius bendradarbiavimo pavyzdžius dėl muitinių paslaugų, sankcijų vykdymo, procedūrų, kurias taikome pasienyje. Tas pats galioja ir judėjimui per sieną – turime koordinuoti veiksmus, kai tai naudojame kaip atsakomąją priemonę“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Žinoma, mūsų situacijos skiriasi, (...) bet pats faktas, kad mes tai koordinuojame, dalijamės planais, datomis ir mastu, ir matome, kokios bus pasekmės – tai yra gerai. Tai leidžia mums užkirsti kelią Baltarusijos manipuliacijoms, kaip buvo daroma su instrumentalizuota migracija“, – teigė jis.

BNS skelbė, kad dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, spalio pabaigoje Lietuvoje teko kelis kartus stabdyti oro uostų darbą, paveikiant apie pusantro šimto skrydžių ir virš 20 tūkst. keleivių.

Šalies vadovai tai vadina Baltarusijos hibridine ataka, organizuojama ne be autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo žinios. Tokius Minsko veiksmus pasmerkė ES vadovės, palaikymą Lietuvai išreiškė NATO.

Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs dėl uždarymo pratęsimo.

Reaguodamas į Vilniaus sprendimą uždaryti pasienio punktus su Baltarusija, Minskas uždraudė savo teritorijoje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į Lietuvą. Režimas sako neleisiantis to, kol nebus atverta siena, o iki tol vilkikai nugabenti į specialias aikšteles, kur juos žadama apmokestinti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad pažeidžiant Lietuvos oro erdvę – pažeidžiama ir NATO, ES oro erdvė.

„Tikiuosi, kad Baltarusijos režimas peržiūrės savo dabartinius veiksmus, įvertins juos, prieš ką jie naudojami, ir neprireiks imtis jokių papildomų priemonių“, – kalbėjo K. Budrys.

Jam antrino ir Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna).

„Tai ne Lietuvos problema, tai mūsų bendra Europos saugumo problema“, – teigė M. Tsahkna.

„Solidarizuojamės su savo partneriais Baltijos šalyse. Jei Lietuva turi problemų, jei Latvija turės problemų, veiksime kartu, jau dabar daug ką darome“, – sakė jis.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė taip pat patikino, kad Baltijos šalių pozicijos dėl Baltarusijos yra vieningos.

„Latvijoje sustabdėme vadinamąjį nereguliarų keleivių judėjimą per sieną, o susisiekimo ministras paskelbė, kad naujos transporto licencijos nebus išduodamos“, – teigė ministrė.

Baltijos Taryba – bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentinio ir vyriausybinio bendradarbiavimo, kurį sudaro Baltijos Asamblėja ir Baltijos Ministrų Taryba, trišalis formatas.

2025 metais Baltijos ministrų tarybai pirmininkauja Latvija, o 2026 metais jai pirmininkaus Estija.