„Įvairiai galima vertinti (JAV ir Rusijos derybas – BNS), tol kol nėra galutinio sutarimo, aš tai vis tiek labiau priskirčiau spekuliacijoms, išskyrus tą dalį, kai kalbame apie už tarptautinės teisės ribų esančius pasvarstymus, kas galėtų būti kaip reikalavimas. (...) Tie dalykai, kurie prasilenkia su tarptautine teise – Krymo aneksija, tai yra visiškai už ribos, čia ne apie Ukrainą, o apie tarptautinę teisę ir principus. (...) Apie tai negali būti diskusijos, čia yra pavojinga vieta, nes tai siunčia žinią, kad okupavęs teritoriją ir ją išlaikęs kažkiek metų, gali kelti pretenziją į jos teisinę nuosavybę“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Kvestionuodami tarptautinės teisės principus, kvestionuodami Krymo priklausomybės klausimą, mes atidarome peklą, iš kurios išlįs tokie velniai, kurių niekas nesukiš atgal ir tai reikš, kad JAV įtaka ir galimybės nustatyti tam tikras taisykles, kurios kyla iš jos didžiulės hipergalios, sumažės dramatiškai“, – kalbėjo jis.
Ministro teigimu, tokiu atveju „sugriūtų tarptautinė tvarka“.
„Iš karto bus atakuojama Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kodėl penkios branduolinės valstybės gali tartis, kur gali būti naujos sienos, bus kertamas iš pamatų ir pagrindas branduolinio platinimo kaip tokio, nes valstybės kels klausimą, kodėl mes neturime branduolinio ginklo, jei jis užtikrina ne tik saugumą, bet ir galimybę užgrobti kieno nors teritoriją, nes suprantame, kad Rusijos branduoliniai ginklai reikšmingai sustabdė karinės paramos tiekimą Ukrainai“, – sakė K. Budrys.
„Grįžtant į šitas derybas, pasvarstymus viešojoje erdvėje, kas gali būti padėta ant stalo, Lietuva niekaip ir niekada negalėtų sutikti su dalykais, kurie yra už tarptautinės teisės ribų – išprievartauti valstybę, atimti teritoriją, pasakyti, kad viskas yra gerai, kad tu dabar esi mažesnė, tai yra už tarptautinės teisės ir tai yra kelias į pragarą“, – pridūrė jis.
Pasak K. Budrio, Rusijai ši situacija yra naudinga, nes viešojoje erdvėje diskutuojama ne apie ją, o apie nesutarimus tarp Jungtinių Valstijų ir Ukrainos, Europos.
„(Kalbame – BNS) ne apie tai, ką Putinas daro, padarė ir ketina padaryti. Šia prasme, reikėtų ištiesinti visą lauką ir komunikaciją, ji neprisideda prie rezultato. Mano vertinimu, galiu sakyti, Lietuvos vertinimu, ne apie Zelenskį ir Ukrainą čia yra šiuo metu“, – sakė ministras.
Kaip rašė BNS, antradienį leidinys „Financial Times“ (FT) nurodė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija.
Čia yra pavojinga vieta, nes tai siunčia žinią, kad okupavęs teritoriją ir ją išlaikęs kažkiek metų, gali kelti pretenziją į jos teisinę nuosavybę.
Rusijos vadovas nurodė, kad būtų pasirengęs atsiimti Maskvos pretenzijas į dalį Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – keturių sričių, kurias ji iš dalies yra okupavusi.
Pasak FT, mainais Jungtinės Valstijos gali sutikti su kitais svarbiais Rusijos reikalavimais, įskaitant 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio suvereniteto pripažinimą ir draudimą Ukrainai stoti į NATO.
D. Trumpas teigė, kad Krymas „buvo prarastas prieš daugelį metų“ ir „net nėra diskusijų objektas“.
V. Zelenskis į tai atsakė socialiniuose tinkluose paskelbdamas tuometinio D. Trumpo valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo (Maiko Pompėjo) 2018-ųjų „Krymo deklaraciją“, kurioje sakoma, kad Vašingtonas „atmeta Rusijos bandymą aneksuoti Krymą“.
Regioninės sankcijos yra efektyvesnės, tačiau reikia turėti įrankių jas įvesti
Užsienio reikalų ministras K. Budrys sako, kad vertinimas, jog regioninės sankcijos yra daug efektyvesnės už įvestas nacionaliniu lygiu, yra teisingas, tačiau Lietuva turi turėti įrankius, kurie leistų tas sankcijas įvesti.
„Diskutuojame, tą ir toliau darysime, visų pirma, reikia turėti įrankius, pats vertinimas, kad regioniniu mastu įgyvendinta priemonė, ji tik tada būtų efektyvi, yra teisingas, tas yra akivaizdu, negali nedideliame ruože pastatyti plytų sienos, kai aplinkui gali apeidinėti“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo ministras.
„Jeigu darome sanitarinį kordoną ir nepraleidžiame bent jau antžeminių transporto prekių, tai visos regiono valstybės turi bendradarbiauti. (...) Ateityje tas turėtų būti taip ir organizuota – regioninių būdu – bet įrankius pirmiausia reikia turėti, kurie leistų tas sankcijas įvesti“, – sakė jis.
K. Budrio teigimu, reikia numatyti mechanizmą, kaip Lietuva galėtų į savo įstatymus perkelti europines sankcijas, tą patį turėtų daryti ir kitos regiono valstybės.
„Šiuo metu tik Estija tokį reguliavimą turi, kalbamės su Latvija ir Lenkija, Lenkijoje irgi procesas yra pajudėjęs, nes tai susiję klausimai ir su Europos Komisijos kompetencija, kas turi didesnę atsakomybę reguliuoti prekybą, kur saugumo interesai įsijungia, tai nėra paprastas atsakymas“, – kalbėjo ministras.
„Tuo pačiu tai stiprus signalas, tą patį kalbamės su EK, ieškoti būdų, kaip mes užtikriname šią efektyvią mūsų bendros užsienio politikos priemonę, ne šiaip sankcijas įvedi, kad nori kažką pareikšti ar pasakyti, įvedi, nes tai yra užsienio politikos priemonė, nori pasiųsti žinią, kad elgesys yra netinkamas“, – sakė jis.
BNS rašė, kad Seime vieniems metams pratęsus jau kurį laiką galiojančias nacionalines sankcijas Rusijai, taip pat svarstyta numatyti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti ir ekonominius ribojimus, jeigu jų nebeliktų ES lygiu.
Pagal siūlomus pokyčius, sąrašą asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems būtų taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, nustatytų Vyriausybė.
Dokumente, kurį matė BNS, pabrėžiama, kad toks mechanizmas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė.
Ekonominės sankcijos Kremliui baigia galioti liepos pabaigoje. Pratęsiant ribojimus Europos Sąjunga pastaruoju metu susidūrė su Vengrijos prieštaravimu, tad baiminamasi, jog tai gali kartotis ateityje.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai. Vis dėlto, pasak jo, europinės sankcijos yra kur kas efektyvesnės.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas mano, kad vienintelis sprendimas, kuris užtikrintų, kad ribojimai būtų veiksmingi, yra platus sutarimas su regiono valstybėmis taikyti sankcijas.
Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad nepratęsus ES sankcijų, ribojimus reikėtų taikyti regioniniu lygiu.
ES sankcijas Rusijos SGD importui stabdo diskusijos dėl prekybos su JAV
Dėl suskystintų gamtinių dujų čia turbūt koją mums kiša, ir tą reikia objektyviai pripažinti, būsimi susitarimai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (...).
Europos Sąjungos (ES) sankcijas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importui iš Rusijos stabdo diskusijos dėl prekybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), sako užsienio reikalų ministras K. Budrys.
„Dėl suskystintų gamtinių dujų čia turbūt koją mums kiša, ir tą reikia objektyviai pripažinti, būsimi susitarimai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, suprantant, kad tas alternatyvus šaltinis pagrindinis, iš kur gamtinės dujos galėtų pasiekti Europos Sąjungą yra Jungtinės Amerikos Valstijos“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Budrys.
„Ir tada mes tiesiogiai atsiduriame diskusijoje dėl prekybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kokie bus tarifai, kokios bus sąlygos, ar tai yra apie prekybos deficitą“, – kalbėjo ministras.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ne kartą yra sakęs, kad norėtų, jog ES pirktų daugiau amerikietiškų dujų, o ES pareigūnai tai laiko galima derybų priemone įtikinti JAV administraciją atsisakyti muitų. Tačiau Vašingtonas vis dar nėra aiškiai išdėstęs savo reikalavimų.
„Ir girdėjome raginimą iš prezidento D. Trumpo pirkti Europos Sąjungai daugiau dujų už tiek tai šimtų milijardų, kad galėtų kompensuoti prekybą kitose srityse ir panašiai. Tai čia tikrai yra susiliejantys indai ir šita diskusija yra sudėtingesnė“, – kalbėjo K. Budrys.
Jis pabrėžė, jog Lietuvos pozicija, kad ES sankcijos Rusijai turi būti plečiamos ir kad turi būti priimtas 17-asis jų paketas, nesikeičia.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi ES pareigūnais, praėjusią savaitę pranešė, kad dėl kai kurių vyriausybių pasipriešinimo ir neaiškumų, kokie būtų alternatyvūs šaltiniai, ES pareigūnai atsisakė idėjos artimiausiu metu reikalauti nutraukti bloko SGD importą iš Rusijos.
Vietoj to Europos Komisija (EK) nori parengti naują veiksmų planą, kaip iki 2027-ųjų panaikinti bloko priklausomybę nuo rusiškų energetikos šaltinių. Planą ketinama paskelbti gegužės pradžioje, tačiau detalių kol kas nėra daug.
Tikimasi, kad EK iki birželio pasiūlys 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nors pareigūnai teigia, kad darbas dėl priemonių vyksta lėtai. Vėliausią kartą idėją uždrausti Rusijos SGD importą EK kėlė sausį, kai baigė rengti 16-ojo paketo pasiūlymą.
