„Ji parodo, kad Rusija yra pažeidžiama, ji nėra neįveikiama tvirtovė. Į ją buvo ir bus įsiveržta ateityje“, – išplatintame pranešime cituojamas ministras.

Vizito metu K. Budrys susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir patikino kolegą, kad Ukraina yra visų svarbiausių diskusijų centre, o Vilniaus parama Kyjivui išliks visapusė.

„Diskusijų apie pasaulinį stabilumą ir saugumą centre yra Ukraina, dedame visas pastangas taikai pasiekti, suprasdami, kad tam yra milžiniška kliūtis – Vladimiras Putinas ir jo imperializmo manija. Mes mėginame įtikinti dėl paliaubų, jis rodo, kad tuo visiškai nesuinteresuotas“, – sakė K. Budrys.

„Esu čia, kad dar kartą patvirtinčiau: Lietuva čia bus dešimtmetį ir ilgiau – remsime gynybą, saugumą, jūsų reformas ir stojimą į Europos Sąjungą, mūsų įsipareigojimas ilgalaikis“, – akcentavo jis.

Be to, po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje ministras pabrėžė, kad siekiama Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą data turi išlikti 2030 m. sausio 1 d.

Tai jau trečiasis K. Budrio vizitas Ukrainoje, pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Paskutinį kartą Lietuvos diplomatijos vadovas Ukrainoje lankėsi šių metų balandžio 1 dieną.

ELTA primena, kad birželio pirmąjį savaitgalį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) įvykdė precedento neturinčią operaciją „Voratinklis“, kuriai asmeniškai vadovavo SBU vadovas Vasylis Maliukas. Saugumo agentūros taikiniu buvo keturios Rusijos oro bazės – Belaja, Diagilevo, Olenja ir Ivanovo, jos metu apgadinta daugiau nei 40 priešo orlaivių, tarp kurių buvo bombonešių „A-50“, „Tu-95“ ir „Tu-22M3“.

SBU šaltiniai taip pat paaiškino, kad visas personalas, dalyvavęs vykdant šią istorinę misiją jau seniai grįžo į Ukrainą, todėl bet kokie Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo organizuojami vieši areštai tebus vietos žiūrovams skirtas spektaklis.

K. Budrys lankėsi Chersono ir Mykolajivo srityse: Rusijos žiaurumas yra protu nesuvokiamas

Chersono ir Mykolajivo srityse antradienį kartu su Ukrainos kolega A. Sybiha apsilankęs užsienio reikalų ministras K. Budrys sako, jog visi karo nusikaltimai privalo sulaukti griežčiausios bausmės.

„Rusijos žiaurumas yra protu nesuvokiamas. Visi karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui privalo sulaukti atpildo ir pačios griežčiausios bausmės. Nebaudžiamumas tik skatina toliau žudyti. Niekas, lengva ranka žudęs beginklius civilius, neturi likti nenubaustas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, aukščiausi šalių diplomatai Chersono srityje aplankė kritinės infrastruktūros objektą, požeminėje slėptuvėje įrengtas ligoninę ir mokyklą.

Jie taip pat susitiko su abiejų sričių karinės administracijos vadovais, apžiūrėjo Rusijos padarytą žalą, domėjosi saugumo situacija, paramos poreikiais ir šių regionų atstatymo galimybėmis.

Ukrainos pietuose, Dniepro upės dešiniajame (šiauriniame) krante esantis Chersonas patiria nuolatines Rusijos tiesioginės ugnies atakas.

Paskutinis toks išpuolis, per kurį nukentėjo miesto centras, įvyko praėjusią savaitę.

Tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ užfiksavo mažiausiai 45 tyčinius dronų išpuolius prieš civilius, kuriuos vietiniai gyventojai įvardino „žmonių safariu“. Šių ir kitų atakų vaizdo įrašai rodo, kad dronų operatoriams buvo gerai žinoma, jog jų taikiniai – civiliai asmenys, ir demonstruoja koordinuotą tyčinį tokių atakų pobūdį.

Nuo 2024 metų liepos Rusijos karinių dronų operatoriai, įsikūrę kitoje upės pusėje, sistemingai atakavo civilius įvairiomis aplinkybėmis, daugiausia lauke, kai jie ėjo pėsčiomis arba važiavo transporto priemonėmis. Jų taikiniais dažnai tampa ir greitosios pagalbos automobiliai, kuriuos saugo tarptautinė humanitarinė teisė.

Jungtinių Tautų (JT) įsteigta speciali komisija dronų atakas prieš civilius fiksavo Chersono mieste ir 16 kitų vietovių, išsidėsčiusių per 100 kilometrų teritorijoje palei Dniepro upės krantą.

Šių metų gegužės 28-ąją JT Komisija patvirtino išvadą, kad Rusijos dronų atakos prieš civilius Chersono srityje yra nusikaltimas žmoniškumui.

Oficialiai duomenimis, nuo dronų atakų žuvo beveik 150 civilių, šimtai buvo sužeisti.

Rusija Chersono miestą užėmė 2022 metų kovą ir išlaikė jį okupuotą iki tų pačių metų lapkričio, kuomet jį atsiėmė Ukrainos pajėgos.