„Tai pigiausias būdas užtikrinti taiką žemyne, be to, tai teikia karinės naudos ir Jungtinėms Valstijoms. Mes suinteresuoti juos turėti fronto linijoje, nes tai yra veiksmingiausia atgrasymo priemonė“, – Helsingborge, Švedijoje, penktadienį kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Teikiame geriausią priimančiosios šalies paramą, moderniausius būstus ir sąlygas pratyboms. Tikiu, kad tai bus ilgalaikis sprendimas“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkijoje dislokuoja 5 tūkst. amerikiečių karių.
D. Trumpas teigė, kad šis žingsnis grindžiamas jo santykiais su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu (Karoliu Navrockiu).
Tai įvyko po to, kai Vašingtonas pranešė, jog anksčiau planuotas 4 tūkst. karių dislokavimas buvo atšauktas, spaudžiant Europą apsiginti pačiai.
Tai pigiausias būdas užtikrinti taiką žemyne, be to, tai teikia karinės naudos ir Jungtinėms Valstijoms.
Kol kas neaišku, ar D. Trumpo pareiškimas reiškia, kad Lenkijoje bus dislokuota 9 tūkst. karių, ar vietoje planuotų 4 tūkst. JAV pajėgų skaičius išauga iki 5 tūkst. karių.
Kaip teigiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime, vis daugėjant oro erdvės pažeidimų dronais, K. Budrys Švedijoje taip pat akcentavo poreikį stiprinti oro gynybą.
„NATO saugumas – nedalomas. Šią savaitę vien Lietuvoje dukart skelbti perspėjimai dėl mūsų oro erdvę pažeidusių dronų. Tai rodo, kad turime stiprinti savo pozicijas fronto linijoje, sustiprinti oro gynybą ir į pajėgumus fronto linijoje įtraukti priemones kovai su dronais. Negalime toliau gyventi su spragomis mūsų oro erdvėje“, – sakė ministras.
„Tai, ką privalome padaryti, siekdami sustiprinti savo saugumą – stiprinti „Eastern Sentry“, „Baltic Sentry“, tačiau ne tik NATO ribose. Turime priemonių ir Europos Sąjungoje. Turime sparčiau įgyvendinti „Eastern Flank Watch“ iniciatyvą, taip pat įdiegti naują priemonę, skirtą rytinės fronto linijos atsparumui stiprinti“, – pabrėžė jis.
Pasak K. Budrio, Europa pati turi prisiimti daugiau atsakomybės ir didinti savo pajėgumus. Jis taip pat darsyk atkreipė dėmesį į Rusijos metamus kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje.
„Tai absoliutus melas. Lietuva su tuo neturi nieko bendra ir niekada neleido, kad jos teritorija ar oro erdvė būtų naudojama tokio pobūdžio atakoms“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Ministro teigimu, svarbiausios Aljanso užduotys – demonstruoti vienybę, įgyvendinti pažadus ir investuoti į gynybą, nes be jų nebus tinkamo atgrasymo ir taikos.
„Turime įrodyti sau ir parodyti priešininkams, kad esame vieningi kaip niekada, kad transatlantinis ryšys efektyviai veikia“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, užsienio reikalų ministras gegužės 21–22 dienomis dalyvauja NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje, taip pat NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje, kuriame su užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha aptarė karinės paramos poreikį, tolesnę paramą.
Gitanas Nausėda: JAV sprendimas dėl karių Lenkijoje reikšmingai stiprina regiono saugumą
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Jungtinių Valstijų sprendimas Lenkijoje dislokuoti 5 tūkst. karių yra reikšmingas sprendimas, stiprinant rytinį NATO flangą.
„Prezidento Trumpo sprendimas pasiųsti į Lenkiją papildomus 5 tūkst. JAV karių yra reikšmingas sprendimas NATO rytinio flango saugumui. Didesnis sąjungininkų buvimas mūsų regione stiprina atgrasymą ir prisideda prie Baltijos šalių ir visos Europos saugumo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė šalies vadovas.
„Nuolatinis JAV karinis buvimas Lietuvoje išlieka gyvybiškai svarbus mūsų regiono saugumui“, – teigė jis.
Naujausi komentarai