Taip jis kalbėjo pirmadienį prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį.
„Tai strateginis momentas Europai, nes šiandien priimti sprendimai formuos rytojaus saugumą. Turime aiškiai matyti saugumo situaciją, kuri yra dabar – Ukrainai daromas didelis spaudimas sėstis prie derybų stalo ir matome, kad iš kitos pusės Putinas nerodo noro nusileisti ir tik kelia reikalavimus“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, Lietuvos nuomone, Ukrainai reikia suteikti garantijų paketą, susidedantį iš penkių elementų. Pirmiausia, ilgalaikė tvari karinė parama Kyjivui. K. Brudrio teigimu, šiuo metu ES turėtų sutarti dėl mažiausiai 40 mlrd. eurų vertės paramos.
„Antrasis elementas – Europos kariai Ukrainoje su JAV parama, mes matome, kad tai reikalingas elementas“, – teigė jis.
Be to, pasak K. Budrio, toliau būtina spausti Rusiją taikant jai sankcijas ir naudojant įšaldytą jos turtą. Taip pat, ministro teigimu, Bendrija turi kelti teisingumo per atskaitomybę klausimą.
„Atskaitomybė reiškia ne tik teisinę atsakomybę, bet ir reparacijas“, – sakė K. Budrys.
Penktuoju paketo elementu ministras įvardijo pagreitintą Ukrainos prisijungimą prie ES, kuris galėtų įvykti 2030-ųjų sausio 1 dieną.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, šiuo metu nėra vietos diskusijoms dėl sankcijų Rusijai panaikinimo.
„Turime dirbti su 17-uoju (sankcijų – BNS) paketu“, – kalbėjo jis.
Anot K. Budrio, vis dar yra erdvės sankcionuoti Maskvą, ribojimai turėtų būti taikomi šalies agresorės suskystintų dujų, naftos produktų eksportui.
Ministras taip pat pažymėjo prieš kelias savaites priimto 800 mlrd. eurų gynybos stiprinimo plano svarbą.
„Manome, kad tai naudinga priemonė ne tik daliai ES bet ir visai Bendrijai, jei tik Šiaurės šalys, Baltijos šalys ir kitos dalys sustiprins savo gynybą, tai neveiks“, – kalbėjo jis.
Kovo pradžioje Bendrijos lyderiai sutarė dėl penkių dalių plano „ReArm Europe“, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai.
Gynybos plane siūloma suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų ir sušvelninti fiskalines taisykles, kad valstybės galėtų išleisti daug daugiau.
Kaip skelbė BNS, K. Budrys Briuselyje dalyvaus ne tik ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje, bet ir susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte (Marku Riute), pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Užsienio reikalų tarybos posėdyje ES šalių ministrai aptars skubią karinę paramą ir saugumo garantijas Ukrainai, sankcijas Rusijai ir agresorės atsakomybės užtikrinimą, ES ir JAV santykius, transatlantinio bendradarbiavimo prioritetus.
Su NATO generaliniu sekretoriumi K. Budrys planuoja kalbėti apie pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Hagoje, paramą Ukrainai, Lietuvos ir Baltijos jūros regiono saugumo klausimus.
