Kaip rašoma pirmadienį Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime, ministras akcentavo, kad NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl 3–3.5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai ribos, nes tai „adekvačiau atlieptų Aljanso poreikius nei dabartinis 2 proc. įsipareigojimas“.
„Žodžiai neatgrasys imperialistinių ambicijų vedamos Rusijos, tik NATO karinė galia gali tai padaryti“, – pranešime cituojamas K. Budrys.
„Europa turi atlikti savo namų darbus. Turime būti ambicingi didindami išlaidas gynybai, nes tik taip galime būti saugūs. Svarbu, kad kiekviena šalis Aljanse prisiimtų atsakomybę ir savo veiksmais demonstruotų tvirtą įsipareigojimą mūsų bendram saugumui. Tai įmanoma tik dedant pinigus ant stalo, tik iškeliant gynybą kaip prioritetą“, – teigė jis.
Turime būti ambicingi didindami išlaidas gynybai, nes tik taip galime būti saugūs.
Gynybos finansavimo didinimas
Pirmojo K. Budrio ir NATO generalinio sekretoriaus susitikimo metu, anot ministerijos, buvo aptartas pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Hagoje, karinės paramos Ukrainai didinimas, Europos saugumo iššūkiai, NATO sąjungininkų išlaidų gynybai didinimo būtinybė.
Anot URM, K. Budrys susitikime teigė, kad NATO sąjungininkes sieja kertinis įsipareigojimas bendram saugumui, o NATO sutarties penktasis straipsnis – nepamainoma jo ašis.
Ministras pabrėžė, jog Lietuva rimtai žiūri į savo bei kolektyvinį saugumą, apie tai byloja Lietuvos priimami sprendimai saugumo ir gynybos srityje.
„Esame tarp lyderių pagal gynybos išlaidas tarp NATO šalių jau dabar skirdami beveik 4 proc. BVP. Nuo 2026 metų į gynybą investuosime 5–6 proc. BVP, taip didindami ne tik savo, bet sąjungininkų ir viso Aljanso saugumą. NATO stiprybė matuojama gynybiniais pajėgumais ir mūsų sugebėjimu veikti drauge. Todėl privalome būti stiprūs ir vieningi“, – sakė K. Budrys.
Kaip skelbė BNS, sausio viduryje Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per penkerius metus turėtų skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 12 mlrd. eurų.
Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Dalį pinigų svarstoma gauti iš ekonomikos augimo, skolinantis ir koreguojant mokesčius.
Transatlantinio bendradarbiavimo puoselėjimas
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, taip pat itin svarbu toliau puoselėti transatlantinį ryšį, kuris yra Aljanso stiprybės pagrindas. Jis teigė M. Ruttės patikintas, jog šis ryšys išlieka tvirtas.
„Ką patikino M. Rutte, kad išgirdo patikinimą iš JAV prezidento ir kad viskas veikia, ir planuojamės toliau veiksmus į priekį, tas yra labai svarbu“, – ministerijos išplatintame vaizdo komentare sakė K. Budrys.
„Taip pat mums yra svarbu, kad būtų išlaikytas ne tik politinis ryšys JAV ir Europos, bet taip pat ir pajėgos Europoje išlaikytos, sustiprintos priešakinės pozicijos NATO pakraščio valstybėse tokiose kaip Lietuva“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, kovo pradžioje amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais, paskelbė, jog JAV peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) svarsto favoritizuoti valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai.
Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį.
D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO šalis už tai, kad jos nesilaiko dabartinio tikslo gynybai skirti bent 2 proc. savo BVP. Jis teigė, kad tai neteisinga ir užkrauna papildomą naštą JAV.
Šiemet jis yra sakęs, kad sąjungininkės Europoje bendrai turėtų skirti gynybai tiek, kiek skiria vienos JAV. Neseniai jis pareiškė, kad NATO narės gynybai turėtų skirti 5 proc. savo BVP.
Pasak K. Budrio Kremliui turi būti pasiųsta žinia, jog pasikeitus JAV valdžiai, Aljansas tik sustiprėjo.
„Visa tai turi siųsti stiprią, atgrasančią žinią Rusijai, kad Aljansas po rinkimų JAV nesusilpnėjo, o atvirkščiai sutvirtėjo. Kad taip, yra daug klausimų dėl ateities vienose ar kitose temose, tačiau ne gynyboje ir kad transatlantinis ryšys yra efektyvus ir veikiantis“, – kalbėjo ministras.
Nyderlandų politikas M. Rutte į NATO generalinio sekretoriaus pareigas paskirtas 2024 metų spalį, 2010–2024 metais jis ėjo Nyderlandų ministro pirmininko pareigas.
Naujausi komentarai