Žemesnės instancijos teismo sprendimą birželio pradžioje patvirtino Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Jos manymu, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

„Atsakovės pateikti prašymai kompensuoti išlaidas nepatvirtina, jog ji galėjo patirti tokio dydžio išlaidas ir kanceliarinėms prekėms. Audito ataskaitoje nurodyta, kad atsakovė per aptariamą kadenciją įsigijo be kita ko 5500 vnt. įmaučių, 182 vnt. segtuvų, 458 vnt. aplankų su įsegėle/ spaustuku, 107 pakuotes po 500 lapų popierius (A4), 17 pakuočių po 500 lapų popierius (A3), 19 vnt. skaičiuotuvų, 9 vnt. skylamušių, 171 vnt. tušinukų, 15 vnt. žirklių, 16 vnt. pieštukinių, 45 vnt. stovų dokumentams, laiškams, ir kt.“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kurią priėmė teisėjos Donata Kravčenkienė, Kristina Lysionok ir Renata Volodko.

Teisėjos sako, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad visos kadencijos metu iš tos pačios įmonės, sistemingai, beveik kas mėnesį, už panašias sumas dideliais kiekiais buvo perkamos kanceliarinės prekės.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, Audito ataskaitą, pateiktas PVM sąskaitas faktūras, teismo manymu, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad J. Vaickienės įsigytų kanceliarinių prekių kiekiai prieštarauja racionalumo principui.

„Šiuo gi atveju jokiais objektyviais duomenimis byloje neįrodyta, kad toks kiekis kanceliarinių prekių galėjo būti reikalingas vienos tarybos narės veiklos vykdymui, kas, Audito ataskaitos duomenimis, sudarė net 61,49 procentų visų tarybos narių kanceliarijos išlaidų. (…) Atsakovė, teigdama, kad dalį kanceliarinių prekių išdalino socialiai remtiniems asmenims, kartu pati patvirtino, kad ne visos įsigytos kanceliarinės prekės buvo panaudotos tarybos narės veiklai.

Šiame kontekste atmestini ir apeliantės argumentai, jog savivaldybė yra prisėmusi nuostolių atsiradimo riziką, nes reglamente neva nenustatė ir neišaiškino, kokia veikla yra priskirtina tarybos nario veiklai. Tokia apeliantės pozicija vertintina kritiškai, labiau kaip gynybinė pozicija, kuri niekaip nepaneigia tarybos nario pareigos naudoti skirtas lėšas išimtinai tarybos nario veiklai vykdyti, be to ir esant mažai tikėtina, kad turėdama tokią politinę patirtį, kaip pati nurodo, atsakovė nesuprastų tarybos nario veiklos apimties ar pan. (…) Labai abejotina, kad vieno tarybos nario veiklai būtų reikalingas toks kiekis skaičiuotuvų, skylamušių, pieštukinių, žirklių, darbo knygų, stovų dokumentams, ir kt.“, – paskelbė apeliacinės instancijos teismas.

Jis konstatavo, kad byloje buvo įrodyta, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo savivaldybės sąskaita.

Ši teismo nutartis įsiteisėjo iškart, tačiau dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vilniaus apygardos teismas taip pat paskelbė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra šioje byloje įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtiną sąlygų visetą, o tuo tarpu J. Vaickienė nepagrindė, jog savivaldybės jai išmokėtą minėtą piniginę sumą gavo esant teisiniam pagrindui.

Teismas sako, kad visgi negalima paneigti, kad tam tikra dalis kanceliarinių prekių buvo panaudota ir tarybos narės veiklai, tačiau, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, susiklostė tokia situacija, kad objektyviai tokių duomenų nėra galimybės nustatyti, dėl ko ieškiniu prašomą priteisti iš atsakovės sumą teismas ir sumažino 1 tūkst. eurų.

Pasak teismo, nors J. Vaickienė  ir šiame kontekste (dėl 1 000 eurų sumos pakankamumo) kritikavo teismo sprendimą, akcentuodama, kad vien tik spausdintuvo kasetė kainuoja 36 eurus, o jų reikia 1–2 vnt. mėnesiui, norint tinkamai atlikti tarybos nario pareigas, tačiau, teismo vertinimu, ir šie argumentai byloje esančių duomenų visumoje atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys pateiktiems įrodymams.

„Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė kas mėnesį pirkdavo (sunaudodavo) 1–2 spausdintuvo kasetes ar kad jos kainuotų po 36 eurus. Priešingai, iš byloje esančių buhalterinės apskaitos dokumentų, (…) PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad spausdintuvo kasetės dažniausiai per mėnesį buvo perkamos po vieną ir perkamos ne kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui 2019 m. buvo nupirkta viena spausdintuvo kasetė, 2020 m. – šešios, 2021 m. – penkios, 2022 m. – šešios“, – paskelbė teismas.

J. Vaickienė savivaldybės tarybos nario pareigas ėjo nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d., po to buvo paskirta į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. 2009–2011 m. ji buvo Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotoja, 2011–2012 m. – tos pačios savivaldybės administracijos direktore.

J. Vaickienė 2012–2016 m. ėjo Seimo narės pareigas, į parlamentą ji buvo išrinkta su partija „Tvarka ir teisingumas", Seime ji ėjo Audito komiteto pirmininkės pareigas.