D. GRYBAUSKAITĖ APIE 5-ĄJĮ NATO STRAIPSNĮ: REGIONINIAI SUSITARIMAI TAMPA SVARBESNI

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užpuolimo atveju. D. Grybauskaitė svarsto, kad laukiant, kol Lietuvą stotų ginti visas NATO blokas, gali užtrukti ilgiau nei yra minėjęs buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas.

„Jei kažkas norėtų sužinoti, ar apskritai yra 5 straipsnis, aišku, kad pirmiausia situacijoje išlįstų regioniniai susitarimai ir pirmiausia mums padėtų ne NATO, kaip organizacija, bet atskira grupė norinčių šalių. (...) O kol ateis kiti – kaip Benas Hodgesas sako – dvi savaitės – bijau, kad gali būti ir blogiau“, – Lietuvos narystės ES dvidešimtmečiui skirtoje konferencijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: 20 metų narystės patirtys ir perspektyvos“ penktadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Grubiai šnekant – suprantate, kad 5 straipsnis yra permission, ne commitment? Leidimas ginti nereiškia įsipareigojimo. Įsipareigojimas yra (prisiimamas – ELTA) laisvanorišku pagrindu“, – sakė politikė.

„Tai – politinė valia, ne automatizmas. (...) Labai svarbu tai suprasti ir neturėti iliuzijų“, – pridūrė buvusi šalies vadovė.

D. Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu globalios tarptautinės organizacijos silpsta visame pasaulyje.

„Globalios institucijos, deja, degraduoja, o regioniniai centrai ir organizacijos kyla. Ar tai būtų Afrikos kontinentas, ar amerikiečiai, kurie izoliuojasi, ar Europa – dabar, deja, yra tas laikotarpis, kada regioniniai susitarimai tampa svarbesni. Jie gali būti tikrai įgyvendinami, kitaip nei tarptautiniai Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos arba NATO (susitarimai – ELTA)“, – sakė D. Grybauskaitė.

Tai – politinė valia, ne automatizmas. (...) Labai svarbu tai suprasti ir neturėti iliuzijų.

ELTA primena, kad balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.