D. GRYBAUSKAITĖS PERSPEKTYVA NATO: REALI AR TARIAMA?

Europoje pasigirdo kalbų, kad kadencija baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įvardinta kaip vieną iš trijų realiausių kandidačių perimti NATO generalinio sekretoriaus postą, kai savo kadenciją kitai metais baigs dabartinis vadovas Jensas Stoltenbergas, praneša Info diena.

Kiek tai realu? Kaip ten atsirado D. Grybauskaitės pavardė. Apie tai Info diena kalbėjosi su politikos apžvalgininku Kęstučiu Girniumi. Jis D.Grybauskaitės šansus tapti NATO aljanso vadove vertino itin menkai.

– Kaip realiausia kandidatė užimti šias pareigas įvardijama kadenciją baigusi Kroatijos prezidentė. Kiek ji turi daugiau galimybių vadovauti NATO aljansui lyginant su D.Grybauskaite?

– Ji turi didelį privalumą, ji nėra iš Vidurio ar Rytų Europos šalių. O D. Grybauskaitės paskyrimas dar pusmečiui ar ilgiau padidintų įtampą.

– Bet kalbama, kad kandidato iš Rytų Europos pasirinkimu norėtų nusiųsti žinutę Rusijai. Ar tai tik tuščios kalbos?

– Manau, tuščios kalbos. NATO jau yra pasiuntusi žinią Rusijai ne vieną kartą, yra daug sankcijų. Manau, kad NATO nori truputį pašvelninti situaciją.

– Tačiau D.Grybauskaitė jau ne pirmą kartą minima tarp pretendenčių į įvairius aukštus postus, bet jau dveji metai po jos kadencijos pabaigos ir vis dar mes jos nematome tuose postuose užsienyje. Kodėl?

– Jos greit ir nematysime, nes šiuos postus turi užimti žmogus, kuris yra itin lankstus, ieškantis kompromisų, kuris gali paglostyti pasipūtusių politikų savimeilę. O D.Grybauskaitė pasižymi griežtu tonu, kategoriškais sprendimais.

Tai gali daryti, kai esi šalies prezidentas, bet negali daryti, kai vadovauji tarptautinei organizacijai. Tai rodo, kad tokios savybės D.Grybauskaitei kenkia.

– Bet kiti kaip tik sako, kad ji galėtų būti „Geležinė ledi“. Tokie vertinimai turbūt ne iš piršto laužti?

– „Geležinė ledi“ buvo puiki, kai ji buvo Anglijoje. AŠ tikrai neįsivaizduoju, kad E.Macronas ir Prancūzija praleistų D.Grybauskaitę, net jei ją ir palaikytų 10 šalių. Prancūzija ar kokia kita didesnė valstybė galėtų sakyti „ne“. D.Grybauskaitė šiam postui netinkama.

– Bet gal ne tik D.Grybauskaitės pasisakymai yra problema, gal problema, kad Lietuva yra labai maža valstybė, Gal tokios mažos šalys, kaip Baltijos valstybės, apskritai neturi šansų kada nors vadovauti NATO aljansui?

– Dėl ypatingų istorinių sąlygų, dėl NATO plėtros, kad Rusija labai priešinasi, Lietuvos kandidatė yra viena iš silpniausių.

– Kai kurie politikai sako, kad mums reiktų proteguoti D.Grybauskaitę, o tam galėtų pasitarnauti prezidentas. Ar prezidentas taip darytų ir jeigu taip darytų, tai ką jis turėtų daryti, kad D.Grybauskaitė taptų NATO aljanso vadove?

– Ką jis gali daryti? Gali susitikęs sakyti, kad mūsų kandidatė yra puiki, paskambinti vienam ar kitam prezidentui ir prašyti, kad palaikytų D.Grybauskaitę. Daugiau jis nelabai ką gali padaryti, neturi ypatingų svertų. Manau, kad prezidentas stengsis, bet tikimybė, kad D.Grybauskaitė užims tas pareigas yra labai maža, nes D.Grybauskaitė turi savo istoriją, kuri jai nenaudinga.

– Kol kas tarp kandidatų minimos tik moterys. Ar tai reiškia, kad sulauksime istorinio lūžio NATO aljanse, kad jam pirmą kartą vadovaus moteris?

– Manau, tai yra reali galimybė. Tai būtų Vakarų vertybių ir demokratiškumo ženklas. Tikiu, kad bus ieškoma moteris ir ji bus rasta.